DI superkompiuterių tinklas kosmose. Paleisti pirmieji palydovai. „1 kvintilijonas operacijų per sekundę“ ()
Kinija žengė reikšmingą žingsnį kosminės technologijos ateities link – paleista pirmoji dirbtinio intelekto (DI) superkompiuterių „žvaigždyno“ palydovų grupė, praneša LiveScience. Šis projektas leis duomenis apdoroti ne Žemėje, o tiesiogiai orbitoje.
© pixabay (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/illustrations/ai-generated-satellite-space-8777813/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gegužės 14-ąją iš Jiuquan kosmodromo paleisti 12 palydovų žymi ambicingo 2800 palydovų tinklo, kurį planuoja sukurti Kinijos bendrovė „ADA Space“ kartu su Džedziango laboratorija, pradžią.
Šis tinklas ateityje turėtų suformuoti pažangų skaičiavimo centrą kosmose, veikiantį nepriklausomai nuo Žemės infrastruktūros. Vadinasi, tai leis ne tik tiesiogiai apdoroti duomenis kosmose, bet ir sumažins Kinijos priklausomybę nuo antžeminių duomenų centrų.
Kinijos vyriausybės teigimu, palydovai naudos šaltą kosmoso vakuumą kaip natūralią aušinimo sistemą, o viso tinklo galia turėtų siekti 1 kvintilijoną operacijų per sekundę.
|
„Dabar tinkamas laikas pagalvoti, kaip dirbtinį intelektą perkelti į kosmosą, ne tik į nešiojamąjį kompiuterį ar mobilųjį telefoną“, – praėjusį trečiadienį Makao vykstančioje technologijų konferencijoje „Beyond Expo“ sakė Džedziango laboratorijos direktorius Wang Jianas.
Nesvarbu, ar palydovai naudojami GPS sistemoms, klimato jutikliams, teleskopams ar orų prognozėms, daugelis organizacijų vis dažniau pasikliauja orbitoje skriejančių erdvėlaivių atliekamais stebėjimais.
Tačiau šiuo metu dauguma palydovų siunčia neapdorotus duomenis atgal į Žemę – tai riboja perdavimo sparta, dažnių juostos plotis ir trumpas laiko langas, kai palydovas pasiekia ryšį su antžemine stotimi. Dėl to dalis duomenų tiesiog prarandama.
Kad išspręstų šią problemą, bendrovės pradėjo kurti palydovus, galinčius atlikti „kraštinius skaičiavimus“ (angl. edge computing), kai palydovas apdoroja duomenis vietoje, orbitoje, ir tik tada perduoda rezultatą į Žemę. Tai padeda taupyti laiką, energiją ir sumažina duomenų kiekį, kurį reikia perduoti.
Be to, palydovai gali būti aprūpinami saulės energija, o jų skleidžiama šiluma išspinduliuojama į kosmosą, taip sumažinant anglies dioksido pėdsaką.
