„Iki 280 mln. metų po Didžiojo sprogimo.“ Jameso Webbo kosminis teleskopas dar kartą pagerino savo paties rekordą ()
Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST) pastebėjo tolimiausią iki šiol stebėtą galaktiką – ir dar kartą pagerino savo paties rekordą.
© NASA/ESA iliustr. (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Galaktika, pavadinta MoM-z14, yra „tolimiausias iki šiol spektroskopiškai patvirtintas šaltinis, praplečiantis stebėjimo ribas iki 280 mln. metų po Didžiojo sprogimo“, – rašoma naujame tyrime, kuris gegužės 23 d. pasirodė išankstinių publikacijų serveryje „arXiv“.
Kitaip tariant, galaktika skleidė šviesą praėjus vos 280 mln. metų nuo Visatos gimimo. Po ilgos kelionės per kosmosą ši šviesa tik dabar pasiekė Žemę ir JWST infraraudonųjų spindulių jutiklius.
„Tai labai įdomu, – sako tyrime nedalyvavusi Kopenhagos universiteto (Danija) astrofizikė Charlotte Mason. – Tai patvirtina, kad Visatoje tikrai yra labai ryškių galaktikų.“
Nuo veikimo pradžios 2022 m. JWST pastebėjo daugiau ryškių senovinių galaktikų, nei mokslininkai tikėjosi – ir taip paneigė ankstesnes teorijas apie Visatos kūdikystę.
|
„Ši netikėta populiacija įelektrino bendruomenę ir iškėlė esminių klausimų apie galaktikų formavimąsi per pirmuosius 500 [milijonų metų po Didžiojo sprogimo]“, – teigia tyrimo autoriai.
Kadangi gaunama vis daugiau pavyzdžių, mokslininkai stengiasi patvirtinti, ar šie šviečiantys objektai tikrai yra senosios galaktikos. Pagrindinis tyrimo autorius, Masačiusesto Technologijos instituto astrofizikas Rohanas Naidu su kolegomis peržiūrėjo esamas JWST nuotraukas, ieškodami potencialių ankstyvųjų galaktikų. Identifikavę MoM-z14 kaip galimą taikinį, 2025 m. balandį jie nukreipė teleskopą į šį ypatingą objektą.
Vienas iš būdų, kaip mokslininkai gali išmatuoti astronominio objekto amžių, yra išmatuoti jo raudonąjį poslinkį. Visatai plečiantis, tolimų objektų skleidžiama šviesa tampa ilgesnių, „raudonesnių“ bangų ilgio. Kuo toliau ir ilgiau šviesa keliauja, tuo didesnis jos raudonasis poslinkis. Naujajame tyrime, kuris dar nerecenzuotas, komanda patvirtino, kad MoM-z14 raudonasis poslinkis yra 14,44 – didesnis nei ankstesnės tolimiausios stebėtos galaktikos rekordininkės JADES-GS-z14–0 raudonasis poslinkis (14,18).
MoM-z14 pagal skleidžiamos šviesos kiekį yra gana kompaktiška. Jos skersmuo yra apie 240 šviesmečių, t. y. apie 400 kartų mažesnis už mūsų galaktiką. Jos masė yra maždaug tokia pati kaip Mažojo Magelano debesies – nykštukinės galaktikos, skriejančios aplink Paukščių taką.
Tyrėjai MoM-z14 pastebėjo spartaus žvaigždžių formavimosi metu. Joje taip pat gausu azoto, palyginti su anglimi – panašiai kaip rutuliniuose žvaigždynuose, stebėtuose Paukščių Take. Manoma, kad šios senovinės, glaudžiai susietos tūkstančių ar milijonų žvaigždžių grupės susiformavo per pirmuosius kelis milijardus visatos metų, todėl jos yra seniausios žinomos žvaigždės artimajame kosmose. Tai, kad MoM-z14 atrodo panašiai, gali reikšti, kad žvaigždės susiformavo panašiais būdais net ir šiame labai ankstyvame Visatos raidos etape.
Nors mokslininkai vis dar siekia patvirtinti daugiau didelio raudonojo poslinkio galaktikų, tyrėjai tikisi rasti dar daugiau kandidačių naudodamiesi Nancy Grace Roman kosminiu teleskopu – infraraudonųjų spindulių teleskopu, skirtu dideliam dangaus ruožui stebėti, kuris turėtų būti paleistas iki 2027 m. gegužės.
Tačiau iki to laiko JWST gali dar kartą pagerinti savo paties rekordą.
„Atrodo, kad pats JWST yra pasirengęs paskatinti didelę kosminių ribų plėtrą, – rašo tyrimo autoriai. – Anksčiau neįsivaizduojami raudonieji poslinkiai, artėjantys prie pirmųjų žvaigždžių eros, nebeatrodo tolimi.“
Parengta pagal „Live Science“.
