Viskas žlugo – sudužo (Video) ()
Japonijos bendrovės „ispace“ nusileidimo moduliui „Resilience“ birželio 5 d. nepavyko sėkmingai nusileisti Mėnulyje ir jis greičiausiai sudužo. Jei nusileidimas būtų įvykęs, tai būtų buvęs pirmasis privatus Japonijos modulis, sėkmingai nusileidęs Mėnulyje. Tai jau antroji nepavykusi „ispace“ Mėnulio misija.
© Ekrano kopija | https://x.com/DeccanChronicle/status/1930715930822365308/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ketvirtadienį, birželio 5 d., 22:17 val. Lietuvos laiku „Resilience“ (dar žinomas kaip „Hakuto-R“) nusileidimo modulis bandė nusileisti Mėnulyje, Šalčio jūroje (Mare Frigoris) – didelėje bazalto lygumoje. Tačiau ryšys su erdvėlaiviu nutrūko likus vos 1 minutei ir 45 sekundėms iki nusileidimo dėl prietaiso gedimo.
Preliminari duomenų analizė parodė, kad prietaisas, naudojamas atstumui nuo Mėnulio paviršiaus matuoti, ėmė gesti. Dėl to „Resilience“ pradėjo per greitai leistis ant Mėnulio paviršiaus ir tikriausiai sudužo. „ispace“ mano, kad nusileidimo modulis nespėjo laiku sulėtinti greičio, todėl įvyko nelaimė. „Resilience“ pradėjo leistis į nusileidimo vietą, tačiau maždaug 190 metrų aukštyje jos prietaisai ėmė gesti.
|
Taigi, „Resilience“ negalėjo užbaigti suplanuotų užduočių – tyrinėti Mėnulį ir atlikti mokslinių eksperimentų, kuriuos turėjo atlikti per dvi savaites darbo Mėnulyje.
Jei „Resilience“ sėkmingai nusileistų Mėnulyje, tai būtų pirmasis tai padaręs privatus Japonijos erdvėlaivis. Iki tol tik Japonijos valstybinė kosmoso agentūra (JAXA) sugebėjo 2024 m. sausį Mėnulyje nutupdyti savo SLIM nusileidimo modulį.
Tai jau antras nesėkmingas „ispace“ bandymas nusileisti savo moduliu Mėnulyje. Pirmasis „Hakuto-R“ projekto modulis taip pat sudužo bandant nusileisti Mėnulyje 2023 m. balandžio mėn.
Modulis „Resilience“ į Mėnulį pakilo šių metų sausį ir, taupydamas degalus, atliko ilgą skrydį, o į Mėnulio orbitą nusileido gegužės pradžioje. Atlikęs kelis manevrus, modulis pradėjo skristi aplink Mėnulį 100 km aukštyje. Po to ruošėsi nusileidimui, kuris nepavyko.
Tęsinys kitame puslapyje:
„ispace“ teigė, kad tirs Mėnulio katastrofos priežastis, atsižvelgdama į visas nustatytas problemas planuojant kitas dvi misijas į Mėnulį, kurios yra „Hakuto-R“ projekto dalis. Šie skrydžiai numatyti 2027 m.
„Resilience“ modulis gabeno penkis mokslinius instrumentus, įskaitant nedidelį mėnuleigį „Tenacious“, kuris turėjo rinkti Mėnulio dirvožemio mėginius. Modulyje taip pat buvo demonstruojama technologija, skirta vandeniliui ir deguoniui gaminti iš Mėnulio vandens ir auginti dumblius, kurie galėtų tapti maistu astronautams Mėnulyje.
Privatūs erdvėlaivių skrydžiai į Mėnulį – ne visi buvo sėkmingi
Primename, kad pirmasis privatus nusileidimo aparatas Mėnulyje – Izraelio „Beresheet“ – sudužo 2019 m., bandydamas nusileisti ant Žemės palydovo paviršiaus.
Amerikiečių kompanijos „Astrobotic“ zondas „Peregrine“ 2024 m. sausį net nepasiekė Mėnulio ir galiausiai nukrito Žemėje.
Tų pačių metų vasarį amerikiečių kompanija „Intuitive Machines“ įėjo į istoriją su savo moduliu „Odyssey“. Tai buvo pirmasis privatus modulis, sėkmingai nusileidęs Mėnulyje. Nors po nusileidimo šis modulis apvirto, jis dar apie savaitę veikė.
Antrasis tos pačios kompanijos modulis „Athena“ šių metų kovą taip pat apvirto nusileisdamas Mėnulyje, tačiau nebegalėjo toliau veikti.
Kovo mėnesį amerikiečių kompanijos „Firefly Aerospace“ sukurtas modulis „Blue Ghost“ sėkmingai nusileido Mėnulyje. Jis sugebėjo atlikti visas savo mokslines užduotis. Beje, šis modulis į kosmosą pakilo kartu su japonų „Resilience“ raketa „Falcon 9“, tačiau skrido kita trajektorija, todėl Mėnulyje pasirodė daug anksčiau.
