„100 km/s greičiu. Pasaulio pabaiga. Liktų tik sferoidinė žvaigždžių krūva“ ()
Mokslininkai pateikė naują pasaulio pabaigos scenarijų. Helsinkio, Durhamo ir Tulūzos universitetų mokslininkai, naudodamiesi NASA „Hubble“ ir Europos kosmoso agentūros „Gaia“ kosminių teleskopų duomenimis, modeliavo, kaip per ateinančius 10 mlrd. metų vystysis Paukščių tako ir Andromedos galaktikų kelionė viena kitos link, skelbia eurekalert.org.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiuo metu abi galaktikos artėja viena prie kitos maždaug 100 kilometrų per sekundę greičiu.
Susidūrimas būtų pražūtingas abiem galaktikoms, kurios būtų sunaikintos, o po jų liktų sferoidinė žvaigždžių krūva, vadinama elipsine galaktika. Kartu tai būtų ir pasaulio pabaiga.
Remdamasi naujausiais stebėjimo duomenimis, komanda atliko 100 000 abiejų galaktikų simuliacijų.
Buvo atsižvelgta į masyviausio Paukščių tako palydovo – Didžiojo Magelano debesies (LMC) – poveikį ir, svarbiausia, pirmą kartą įtrauktas stebimų duomenų neapibrėžtumas.
Jie nustatė, kad tik 2 proc. tikimybė, jog galaktikos susidurs per ateinančius penkis milijardus metų, priešingai ankstesniam įsitikinimui, kad susidūrimas ir Paukščių tako žūtis yra neabejotinas per šį laikotarpį.
|
Šiek tiek daugiau nei pusėje modeliuotų scenarijų Paukščių takas ir Andromeda patyrė bent vieną artimą susidūrimą, kol prarado pakankamai orbitinės energijos, kad galiausiai susidurtų ir susilietų, tačiau ne po penkių, o po aštuonių ar dešimties milijardų metų.
Per tą laiką Saulė jau bus sudegusi. Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Astronomy“.
Nors šis naujas tyrimas meta iššūkį iki šiol numatytam mūsų galaktikos likimui, tyrimo autoriai teigia, kad labai tiksliai prognozuoti yra labai sunku.
Helsinkio universiteto vyriausiasis autorius dr. Tilas Sawala pabrėžė, kad naujosios išvados nereiškia, jog ankstesniuose skaičiavimuose buvo padaryta klaida, veikiau komandai pavyko į modeliavimą įtraukti daugiau kintamųjų dėl šiuolaikinių kosminių teleskopų duomenų.
„Kai pabandėme pradėti nuo tų pačių prielaidų, kaip ir ankstesni tyrėjai, gavome tuos pačius rezultatus. Mes tiesiog galėjome ištirti daug didesnę galimybių erdvę, pasinaudodami naujais duomenimis. Nors kai kuriuose ankstesniuose darbuose daugiausia dėmesio buvo skiriama Paukščių tako, Andromedos ir Trikampio galaktikos sąveikai, mes įtraukėme ir Didžiojo Magelano debesies (galaktikos) poveikį“, – sakė dr. T.Sawala.
Pasak jo, nors šios galaktikos masė sudaro tik apie 15 proc. Paukščių tako masės, jos gravitacinė trauka, nukreipta statmenai orbitai su Andromeda, pakankamai iškreipia Paukščių tako judėjimą, kad gerokai sumažintų susidūrimo su Andromedos galaktika galimybę.
„Ankstesniuose tyrimuose buvo atsižvelgta tik į labiausiai tikėtiną kiekvieno kintamojo reikšmę, o mes atlikome daug tūkstančių modeliavimų, todėl galėjome atsižvelgti į visus stebėjimų neapibrėžtumus“, – teigė T.Sawala.
Tyrimo bendraautoris Durhamo universiteto Skaičiavimo kosmologijos instituto profesorius Alis Deasonas pridūrė, kad šie rezultatai yra svarbūs mūsų Galaktikos likimui. Anksčiau atrodė, kad jai lemta susidurti su Andromeda, o dabar yra tikimybė, kad tokio likimo visiškai išvengsime.
