Nežemiškai gyvybei tinkančių planetų – daugiau nei manyta iki šiol: astrofizikai netikėtai rado superžemių ()
Egzoplanetų aptinkama prie praktiškai visų žvaigždžių, kurias tik pakankamai detaliai ištiriame. Dažniausiai Paukščių Take randamos žvaigždės yra mažos, vadinamos M tipo nykštukėmis.
© Zelch Csaba (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/stunning-view-of-earth-from-space-30596233/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jų masė neviršija pusės Saulės masės, temperatūra irgi žemesnė, o tai lemia ir bent dešimt kartų už Saulės mažesnį šviesį. Aptikti planetas prie tokių žvaigždžių santykinai paprasčiau, nes jos skrieja labai arti žvaigždės, tad ir efektą turi stipresnį. Visgi blausių žvaigždžių stebėjimai irgi kelia iššūkių.
Tad dabar mokslininkai iš naujo įvertino, kaip patikimai galime aptikti planetas prie mažų žvaigždžių ir nustatė, kad tokiose sistemose uolinės planetos yra dažnesnės, nei manėme.
Tyrėjai iš naujo išanalizavo dalį CARMENES apžvalgos duomenų. Ši apžvalga skirta būtent planetų paieškoms prie M tipo nykštukių. Tyrėjai atsirinko tik 15 žvaigždžių, kurių masės mažesnės nei 16 proc. Saulės masės.
|
Prie trijų žvaigždžių jie aptiko keturias naujas planetas; trys yra tik truputį masyvesnės už Žemę ir skrieja keleto parų periodais, o ketvirtoji – 14 kartų masyvesnė, o ratą aplink žvaigždę apsuka per daugiau nei trejus Žemės metus. Svarbesnis pasiekimas – apskaičiuotos tikimybės aptikti planetas prie panašių žvaigždžių.
Žinant jas ir iš tiesų aptiktų planetų skaičių, galima įvertinti, kiek planetų turėtų būti iš tiesų. Labiausiai tikėtina, kad praktiškai kiekviena M tipo nykštukė turi po vieną planetą, mažesnę nei trys Žemės masės. Planetų, kurių masė 3-10 kartų didesnė už Žemės, turėtų turėti kas dešimta nykštukė.
Šie skaičiai gerokai didesni, nei tikėtasi anksčiau, kai buvo manoma, kad apskritai vienai žvaigždei tenka 1-2 planetos.
Dauguma dažnųjų mažų planetų turėtų skrieti dešimties parų ir trumpesnio periodo orbitomis. M nykštukių aplinkoje būtent tokios trukmės orbitos patenka į gyvybinę zoną, t.y. ten esančių planetų paviršiuje galėtų egzistuoti skystas vanduo. Tad šie rezultatai rodo, kad potencialiai gyvybei tinkamų planetų Galaktikoje greičiausiai yra daugiau, nei galvojome iki šiol.
Tyrimo rezultatai publikuojami Astronomy & Astrophysics.
