Dėl nežemiškos gyvybės Marse – naujausia tyrimo išvada: zondo aptikti radiniai parodė, kas ten įvyko  ()

Jauname Marse buvo skysto vandens, kurio savybės tiko gyvybei. Tuomet kodėl nerandame jokių Marso gyvybės pėdsakų? Gali būti, kad tiesiog nepakankamai atidžiai ieškome. Bet gal jos niekada ir nebuvo?



© NASA/JPL-Caltech/MSSS (Atvira licencija)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Taip galėjo nutikti todėl, kad Marsas nuo pat gimimo buvo pasmerktas tapti dykuma. Vandens telkiniai ten egzistuodavo trumpai ir ne visoje planetoje. Tokias liūdnas išvadas mokslininkai daro remdamiesi skaitmeniniais modeliais ir naujais Curiosity atradimais.

Marsaeigis Curiosity, šiuo metu tyrinėjantis Gale kraterį, metų pradžioje aptiko uolienų, kuriose gausu karbonatų. Šie mineralai formuojasi sugerdami anglies dvideginį iš atmosferos. Tyrimo autoriai sumodeliavo, kaip šis procesas kartu su kitais, vykstančiais Marse, keitė planetos klimatą per milijardus metų.

[Premjera!] „FLSUN T1 MAX“: Revoliucija 3D spausdinimo rinkoje – greitis, patikimumas ir didesnis tūris (Video)
5227 8

3D spausdinimo pramonės lyderė, „FLSUN“, su džiaugsmu pristato naująjį savo kūrinį – „FLSUN T1 MAX“. Tai ne šiaip atnaujinimas, o proveržis, sukurtas atsižvelgiant į ilgametę patirtį ir tiesioginį smulkių bei vidutinių spausdinimo ūkių operatorių ir gamintojų grįžtamąjį ryšį. Šis modelis yra skirtas patenkinti augančius modernios gamybos poreikius, siūlydamas didesnį spausdinimo tūrį, tylesnį veikimą ir dar didesnį patikimumą.

Išsamiau

Gautas rezultatas – karbonatų formavimasis sparčiai šaldė planetą ir ją išdžiovino. Nors tik susiformavusi ji turėjo labai tankią atmosferą, o šiltnamio efektas užtikrino skysto vandens egzistavimą, gana greitai jo ėmė nepakakti.

Paradoksalu, tačiau paskatą tam davė šiltėjanti Saulė. Tik gimusi ji buvo maždaug trečdaliu blausesnė, nei dabar, bet vėliau tolygiai kaito ir ryškėjo. Ledas Marse ėmė tirpti, vanduo paskatino karbonatų formavimąsi, anglies dvideginio sumažėjo ir vanduo vėl sustingo. 

Toks cikliškas procesas vyko kelis milijardus metų, tačiau Marso orbitos svyravimai neleido jam nusistovėti. Taigi Marso klimatas varijavo – kartais planeta sušildavo ir joje atsirasdavo vandens telkinių, bet tarp šių laikotarpių buvo vis ilgėjantys šalto ir sauso klimato periodai.

 

Žemėje panašus ciklas irgi reguliuoja klimatą, tačiau stabilesnė mūsų planetos orbita bei tektoninių plokščių ir ugnikalnių egzistavimas užtikrina daug nuosaikesnius klimato pokyčius. Staigūs Marso klimato pokyčiai bei ilgi sausi laikotarpiai tikrai nepadėjo formuotis gyvybei. Ar to pakako užgniaužti bet kokioms gyvybės užuomazgoms, kol kas pasakyti negalime.

Tad marsietiškos gyvybės paieškos tęsiasi, bet optimizmo lieka mažiau.

Tyrimo rezultatai publikuojami Nature.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Konstanta.lt
Konstanta.lt
(1)
(0)
(1)

Komentarai ()