Žemė įstrigo didžiulėje tuštumoje? Nauji įrodymai sukrėtė mokslo pasaulį ()
Laukinė teorija, kuri dar visai neseniai būtų sukėlusi tik šypseną, dabar gali pasirodyti esanti visiškai teisinga. Bent jau taip teigia mokslininkai, remdamiesi Didžiojo sprogimo aidų matavimais.
© Needpix (atvira licencija) | https://www.needpix.com/photo/download/1450035/wallpaper-3d-bubbles-space-isolated-black-background-universe-cosmos-cosmic-art-bubbles-in-space
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gerai žinome, kad Visata, kokią ją žinome, plečiasi. Tačiau kaip greitai, lieka paslaptis. Nauja astronomų grupės teorija gali pateikti atsakymą. Ji teigia, kad... Žemė yra labai tolimoje „skylėje“ erdvėje.
Astronomijoje egzistuoja sąvoka, vadinama „Hablo konstanta“. Ją 1929 m. sukūrė astrofizikas Edvinas Hablas, ir ji buvo sumanyta kaip atsakas į „galaktinio pabėgimo“ arba Visatos plėtimosi reiškinį. Ją galima išmatuoti stebint dangaus objektų atstumą ir jų tolimo nuo mūsų greitį.
Be to, Hablo konstantą galima apibrėžti kaip vertę. Šiuo metu ji yra maždaug H = 70 (km/s)Mpc. Tai reiškia, kad objektas, tolstantis nuo mūsų 70 km per sekundę greičiu, yra 1 megaparseko atstumu.
|
Tačiau Hablo konstanta prieštarauja šiuolaikinėms astronomijos žinioms. Ji ignoruoja dabartinius kosmologinius modelius. Tolimos, ankstyvosios Visatos matavimai numato lėtesnį plėtimosi greitį nei tas, kurį astronomai stebi mūsų kosminėje kaimynystėje. Šie skirtumai žinomi kaip „Hablo įtampa“.
Britų mokslininkų grupė iš Oksfordo universiteto, Portsmuto universiteto ir Šefildo universiteto pasiūlė stebinantį šių neatitikimų sprendimą. Gali paaiškėti, kad Žemė iš tikrųjų yra didžiulės kosminės tuštumos, iškreipiančios mūsų suvokimą apie Visatą, centre.
Ši stebinanti hipotezė pagrįsta turimais įrodymais apie barionų akustinius virpesius (paprastai tariant, atomų tankio pokyčius Visatoje).
Britų komandos atlikta per pastaruosius 20 metų surinktų barionų akustinių virpesių duomenų analizė privedė prie stebinančios išvados. Jie nustatė, kad tuštumos modelis atitinka stebėjimus maždaug 100 milijonų kartų geriau nei dabartiniai kosmologiniai modeliai.
Tokia tuštuma sukurtų savotišką optinę iliuziją. Materijai tekant nuo mūsų link tankesnių aplinkinių regionų, objektai, regis, tolsta greičiau nei vienalytėje visatoje, imituodami pagreitėjusį lokalų plėtimąsi.
Remiantis autorių hipoteze, šios tuštumos spindulys turėtų būti apie milijardą šviesmečių. Vietinis tankis būtų maždaug 20 % mažesnis už kosminį vidurkį. Būdama tokios tuštumos centre, Žemė galėtų būti faktiškai atkirsta nuo didžiosios Visatos dalies, o tai tam tikru mastu galėtų paaiškinti, kodėl mums grėstų ryšio su nežemiškomis civilizacijomis praradimas, jei jos egzistuoja žinomoje Visatoje.
Tuštumos teorija prieštarauja standartiniam kosmologijos modeliui, kuris teigia, kad materija kosmose šiandien turėtų būti pasiskirstiusi tolygiau. Norėdami patikrinti savo hipotezę, jos autoriai nori palyginti ją su kitais Visatos plėtimosi istorijos vertinimo metodais.
Mokslininkai savo hipotezę pristatė per tebevykstančią Nacionalinę astronomijos konferenciją „Nacionalinis astronomijos susitikimas 2025“, kurią organizavo Karališkoji astronomijos draugija.
