„Visa Visata gali bet kurią akimirką „sprogti“. Ką nuo mūsų slepia mokslininkai?“ ()
Nauja, nerimą kelianti teorija apie visatos pabaigą.
© geralt (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/space-universe-comet-earth-flight-71217/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ar pasaulio pabaiga jau čia pat? Mokslininkai nustatė mechanizmą, kuris gali sunaikinti visatą.
Mokslininkai nustatė naują, nerimą keliančią teoriją apie visatos pabaigą, kuri gali būti daug pražūtingesnė nei iki šiol žinomi scenarijai, rašo „Daily Mail“.
Ši teorija pagrįsta prielaida, kad visata šiuo metu yra, regis, stabilioje būsenoje, kurią mokslininkai vadina „netikru vakuumu“. Jei kuri nors kosmoso dalis pereitų į tikrai stabilią būseną, susidarytų vadinamasis „tikrasis vakuumo burbulas“.
Jis pradėtų plėstis per visatą, sunaikindamas viską savo kelyje: planetas, žvaigždes, galaktikas. Tokia katastrofa padarytų gyvybę įprasta prasme neįmanomą.
Visi visatos objektai turi tam tikrą energijos lygį, kuris lemia jų energijos būseną. Kuo žemesnė ši būsena, tuo stabilesnis tampa objektas. Žemiausias energijos lygis yra „vakuumo būsena“. Tačiau kartais objektai gali „įstrigti“ vadinamajame „netikrame vakuume“.
|
Ši idėja tampa išties bauginanti, kai ją pritaikome realybėje. Pagal kvantinio lauko teoriją, visos subatominės dalelės, sudarančios Visatą (pvz., elektronai, fotonai, kvarkai), tėra trikdžiai fundamentaliuose laukuose. Šie laukai taip pat turi energijos būsenas, ir jos paprastai būna kuo žemesnės.
Ši idėja tampa išties bauginanti, kai pritaikome ją realybėje.
Pagal kvantinio lauko teoriją, visos subatominės dalelės, sudarančios Visatą (pvz., elektronai, fotonai, kvarkai), tėra trikdžiai fundamentaliuose laukuose. Šie laukai taip pat turi energijos būsenas, ir jos paprastai būna kuo žemesnės.
Kai kurie tyrėjai mano, kad Higso laukas, atsakingas už Higso bozoną, yra įstrigęs „klaidingo vakuumo“ būsenoje. Tai reiškia, kad visa Visata gali bet kurią akimirką „sprogti“.
Jei Higso laukas staiga pereitų į tikrą vakuumo būseną, įvyktų greitas „fazės poslinkis“, išlaisvinantis didžiulį energijos kiekį.
Ši energija sukeltų grandininę reakciją: „tikrasis vakuumo burbulas“ plėstųsi šviesos greičiu, sunaikindamas absoliučiai viską savo kelyje.
Po tokio kolapso dabartinė fizika nebeegzistuotų. Niekas nežino, kokia būtų Visata po šio virsmo, tačiau vienas dalykas yra tikras – gyvybė tokia, kokią mes ją žinome, joje nebūtų įmanoma.
Kad įvyktų tokia apokalipsė, reikėtų neįtikėtinai didelės energijos koncentracijos labai mažame tūryje. Teoriškai tai galėtų sukelti pirmykštės juodosios skylės, kurios susidarė per pirmąsias Visatos Didžiojo sprogimo sekundes. Jų išgaravimas galėtų būti kolapso katalizatorius.
Yra hipotezė, kad netikro vakuumo kolapsas jau galėjo prasidėti kažkur Visatoje.
Kai kurie skaičiavimai rodo, kad vienos pirmykštės juodosios skylės pakaktų, kad sukeltų šį savęs naikinimo procesą.
Kvantinės fluktuacijos – trumpi, savaiminiai energijos pokyčiai, dėl kurių dalelės atsiranda ir trumpam išnyksta – taip pat galėtų netyčia sukelti Visatos perėjimą į mažesnės energijos būseną. Tai reiškia, kad „tikras vakuumo burbulas“ dabar gali skrieti link mūsų, sunaikindamas viską savo kelyje.
Tačiau yra ir guodžiančių žinių: net jei šis burbulas skrietų šviesos greičiu, jam prireiktų milijardų metų, kad pasiektų mūsų Saulės sistemą.
Visatos plėtimasis taip pat gali reikšti, kad ji gali mūsų niekada nepasiekti.
Pats faktas, kad mes apskritai egzistuojame, gali būti įrodymas, kad pirmykščių juodųjų skylių nėra. Taip pat nežinoma, kaip tamsioji materija ir tamsioji energija veikia visatos energetinę būseną. Galbūt šie paslaptingi reiškiniai netgi padeda išlaikyti visatą stabilią ir neleisti šiems pavojingiems burbulams plisti.
