Pasaulis ūžia. „Marse. Kažkas vaikšto“ (Video) ()
Ypač įdomios buvo vadinamosios „leopardo dėmės“.
© Pixabay (free to use) | https://pixabay.com/photos/planet-mars-crater-victoria-crater-11613/
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kažkas vaikšto. Marsaeigis „Perseverance“ Marse aptiko pėdsakų, kurie gali būti įtikinamiausias praeities gyvybės Raudonojoje planetoje įrodymas.
Amerikos kosmoso agentūra NASA oficialiai paskelbė apie sensacingą atradimą.
Tyrimai parodė, kad uolienų mėginyje, kurį „Perseverance“ iškasė Jezero krateryje, yra potencialių senovinių mikroorganizmų požymių.
Pranešimas buvo paskelbtas oficialioje NASA svetainėje. Kalbame apie Čejavos krioklio uolieną, iš kurios mėginys buvo paimtas 2024 m.
Jame buvo rasta struktūrų, kurios gali būti biologinės kilmės. Laikinai einantis NASA administratoriaus pareigas Seanas Duffy pažymėjo: „Tai arčiausiai, kiek kada nors esame priėję prie gyvybės atradimo Marse. Galimo biologinio parašo atradimas Raudonojoje planetoje yra proveržis, kuris praplės mūsų supratimą apie Marsą.“
|
Marsaeigis tyrinėjo vietą, vadinamą Ryškiuoju Angelu (Bright Angel), senovės Neretvos slėnio upės vagoje.
Ten esančios nuosėdinės uolienos sudarytos iš molio ir dumblo, Žemėje žinomų kaip geri praeities gyvenimo pėdsakų saugotojai. Uolienose rasta organinės anglies, sieros, oksiduotos geležies ir fosforo. Pasak mokslininko Joelio Hurowitzo iš Stony Brooko universiteto, „rastų junginių derinys galėjo būti energijos šaltinis mikrobiniams organizmams“.
Ypač įdomios buvo vadinamosios „leopardo dėmės“ – mineralai, esantys cheminių reakcijų vietose susidarančių raštų pavidalu.
Jose buvo rasti du junginiai: vivianitas ir greigitas. Žemėje jie dažnai siejami su organinių medžiagų skaidymu arba mikrobų aktyvumu. Nors tokie mineralai gali susidaryti ir be gyvų organizmų dalyvavimo, mokslininkai pabrėžia, kad uolienos nerodo aukštos temperatūros ar rūgštinės aplinkos požymių, kurie galėtų paaiškinti jų abiotinę kilmę.
Tai padidina radinio biologinės kilmės tikimybę. Projekto mokslinė direktorė Katie Stack Morgan sakė: „Astrobiologiniams radiniams reikia išskirtinių įrodymų. Tai, kad toks rezultatas pasirodė recenzuojamame žurnale „Nature“, yra svarbus etapas, patvirtinantis atradimo reikšmę.“
Per pastaruosius ketverius metus, tyrinėjant Raudonąją planetą, „Perseverance“ jau surinko 27 uolienų kernus. Jo PIXL ir SHERLOC prietaisai fiksuoja cheminę sudėtį ir galimus organinių medžiagų pėdsakus.
NASA pažymi, kad duomenys bus perduoti mokslo bendruomenei tolesniems tyrimams.
Šis atradimas ne tik priartina žmoniją prie atsakymo į klausimą „ar esame vieni Visatoje“, bet ir pateikia naujų argumentų, pagrindžiančių pilotuojamų misijų į Marsą rengimą.
