Drebinantis atradimas. Žemė turi dar vieną „Mėnulį“ (Schema) ()
Kai kurie mokslininkai jį netgi laikė ateivių zondu.
© Jessie Eastland, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Two_Lunar_Phases.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Astronomai atrado naują Žemės kvazipalydovą – asteroidą 2025 PN7, kuris jau dešimtmečius skrieja šalia mūsų planetos unikalia orbita. Apie tai praneša „Daily Mail“.
Milijardus metų Žemė turėjo tik vieną natūralų palydovą – Mėnulį. Tačiau dabar tyrėjai atrado dar vieną dangaus kūną, lydintį mūsų planetą.
Havajų „Pan-STARRS“ observatorijos ekspertai užfiksavo kvazipalydovą 2025 PN7, kuris lydi Žemę nuo septintojo dešimtmečio. Jo skersmuo tesiekia 19 metrų.
Astronomai nustatė, kad jis kvaziorbitoje yra apie 60 metų ir maždaug tiek pat laiko dar išliks netoliese.
Skirtingai nuo mūsų Mėnulio, kvazipalydovas nesisuka aplink Žemę, o juda aplink Saulę beveik identiška orbita kaip ir mūsų planeta.
|
„Šie kvazipalydovai, skriejantys panašiomis į Žemės orbitomis, kupini staigmenų“, – „Live Science“ sakė tyrimo bendraautoris prof. Carlosas de la Fuente Marcosas iš Madrido Komplutensės universiteto.
Mokslininkas pabrėžė, kad naująjį objektą sunku aptikti. „Šis naujas kvazipalydovas yra mažas, blankus, o matomumo langai iš Žemės yra gana nepalankūs, todėl nenuostabu, kad jis taip ilgai liko nepastebėtas“, – priduria jis.
Nors gali atrodyti, kad 2025 PN7 skrieja aplink Žemę, iš tikrųjų jis nėra gravitaciškai susijęs su mūsų planeta.
Kvazipalydovas yra nutolęs nuo Žemės nuo 4,5 mln. km iki 59 mln. km. Jis prisijungia prie šešių kitų žinomų objektų, tačiau pelnė „mažiausio ir mažiausiai stabilaus“ titulą.
Astronomai pirmą kartą šį kvazipalydovą atrado dar 1991 m., kai kai kurie mokslininkai jį netgi laikė ateivių zondu. Dabar tokie objektai oficialiai klasifikuojami kaip Arjuno asteroidai, judantys sinchroniškai su Žeme.
„Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams, dabar visuotinai pripažįstama, kad tokie objektai yra natūralūs ir sudaro antrinį asteroidų žiedą, užimantį regioną, kuriame Žemės ir Mėnulio sistema skrieja aplink Saulę“, – rašo tyrėjai.
Ekspertai pažymi, kad jų tyrimas padės geriau suprasti asteroidų kilmę ir galimas grėsmes mūsų planetai.
„Kvazipalydovai ir minipalydovai yra dalelės mūsų kosminėje kaimynystėje, ir jie neša informaciją apie tai, iš kur jie atskrido... Jie gali atsirasti iš pagrindinio asteroidų žiedo, dėl smūgių į Mėnulį arba dėl didesnių objektų, skriejančių panašiomis orbitomis, irimo – mokslininkai to tiksliai nežino“, – teigė Planetų draugija.
