Didžiojo sprogimo aidus galima pamatyti įprastame televizoriuje. Kaip tai įmanoma?  ()

1964 m. fizikas Arno Allanas Penziasas ir radijo astronomas Robertas Woodrow Wilsonas savo radijo teleskopų duomenyse aptiko nuolatinį ūžesį. Tuo metu mokslininkai dar nežinojo, kad šis triukšmas pasirodys esąs Didžiojo sprogimo aidas.



© Pexels (atvira licencija) | https://pxhere.com/en/photo/651422

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Triukšmas, kuris skambėjo kaip statinis triukšmas radijo imtuve, buvo aptinkamas visur, kur mokslininkai nukreipė savo teleskopą. Iš pradžių jie manė, kad paslaptingo triukšmo šaltinis yra pats teleskopas, miesto triukšmas arba balandžiai, gyvenantys teleskopo antenoje. Tačiau net ir po to, kai mokslininkai pašalino balandžius ir atmetė kitus galimus triukšmo šaltinius, jis išliko.

Kiti astronomai skirtingose ​​pasaulio dalyse susidūrė su ta pačia problema, nors šiuos duomenis pripažino beprasmiais.

Šis triukšmas buvo girdimas skirtinguose teleskopuose skirtingose ​​pasaulio dalyse, nes tai buvo kosminė foninė mikrobangų spinduliuotė (cosmic microwave background (CMB) – Didžiojo sprogimo liekamoji spinduliuotė, kuri vis dar persmelkia visą Visatą.

[EU+Kuponai] Šildytuvai, apie kuriuos dar negirdėjai: išgelbės nuo šalčio kemperyje, namelyje ar sunkvežimyje. Paskutiniai vienetai
2293 4

Mažiausios kainos

Specialūs kuponai

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Labai ribotas kiekis

12 mėnesių garantija

Išsamiau

Penziasas ir Wilsonas pirmieji suprato, kad rado Didžiojo sprogimo teorijos įrodymus ir galiausiai už savo darbą gavo Nobelio fizikos premiją.

Tačiau radijo teleskopai nebuvo vieninteliai įrankiai, galėję aptikti kosminę foninę mikrobangų spinduliuotę. Pavyzdžiui, įprasti analoginiai televizoriai ir radijo imtuvai galėjo padėti mums išgirsti Didžiojo sprogimo aidus.

 

Reikalas tas, kad senuose televizoriuose perjungiant kanalus, ekranuose atsirasdavo vadinamasis „baltasis triukšmas“ (snow). Dalis šių trukdžių buvo reliktinė spinduliuotė, nors, žinoma, prie jos prisidėdavo ir trukdžiai iš kitų šaltinių.

Šiuolaikiniai skaitmeniniai televizoriai ir radijo imtuvai negali užfiksuoti kosminės mikrobangų foninės spinduliuotės, tačiau ji niekur nedingo. Mikrobangų diapazone vis dar galima aptikti kosminės mikrobangų foninės spinduliuotės pikus.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(3)
(2)
(1)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()