Nežinomi pėdsakai „Apollo 17“ mėginiuose... Ką iš tikrųjų slepia Mėnulis? ()
Praėjus daugiau nei pusei amžiaus po „Apollo 17“ misijos, Brauno universiteto (JAV) mokslininkai padarė atradimą, kuris gali perrašyti Mėnulio susidarymo istoriją.
© Harrison Schmitt / Apollo 17 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Eugene_Cernan_at_the_LM,_Apollo_17,_AS17-134-20378.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo 1972 m. sandariuose Mėnulio dirvožemio mėginiuose jie rado sieros izotopų, kurių nėra Žemėje. Ką tai reiškia?
Astronautų Eugene'o Cernano ir Harrisono Schmitto surinkti mėginiai dešimtmečius buvo nepaliesti kaip „Apollo“ naujos kartos mėginių analizės (ANGSA) programos dalis. NASA sąmoningai juos atidėjo „ateities kartoms“ mokslininkams, žinodama, kad analizės technologijos ir toliau tobulės.
Šiais metais Brauno universiteto komanda pagaliau atidarė vieną iš šių laiko kapsulių ir dabar savo išvadomis dalijasi žurnale „JGR: Planets“. Mokslininkai nustatė, kad Mėnulio medžiagoje yra sieros junginių, kuriuose itin trūksta izotopo sieros-33 (³³S). Tai netikėta, nes ankstesnės analizės parodė, kad Mėnulio ir Žemės izotopinės sudėtis labai panaši.
|
„Tikėjomės panašių rezultatų, kaip ir Žemėje. Kai pamačiau pirmuosius duomenis, pagalvojau: „Tai neįmanoma.“ Tačiau matavimus buvo galima pakartoti. Tai išties unikalus atradimas“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius Jamesas Dotti.
Tyrėjai naudojo antrinę jonų masių spektrometriją – metodą, leidžiantį neįtikėtinai tiksliai išanalizuoti atskiras mikrodaleles. Pasak Dotti, neįprastas izotopų santykis gali būti cheminių procesų, vykusių ankstyviausiose Mėnulio formavimosi stadijose, liekana.
Viena teorija teigia, kad mūsų palydovo uolienose vis dar gali būti cheminių Tėjos pėdsakų – hipotetinės Marso dydžio planetos, kuri maždaug prieš 4,5 milijardo metų susidūrė su jauna Žeme ir lėmė mūsų palydovo gimimą.
„Gali būti, kad šiuose mėginiuose tiesiogine prasme matome to susidūrimo pėdsaką. Tėjos dalelę, milijardus metų įstrigusią Mėnulio uolienose“, – sako Dotti.
Ir jei tai tiesa, Mėnulis galėtų būti ne tik natūralus Saulės sistemos istorijos archyvas, bet ir vienintelė vieta, kurioje vis dar saugomos prarastos planetos medžiagos liekanos.
