Kyla pavojus, kad Jungtines Valstijas aplenks Kinija. „Puikus darbas“ (Video) ()
Gali atsilikti „daug metų“ nuo grafiko.
© White House (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:President_Biden_met_with_Xi_Jinping_before_the_2022_G20_Bali_Summit.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Elono Musko „SpaceX“ megaraketa „Starship“, skirta skristi į Mėnulį ir Marsą, vakar vakare sėkmingai atliko dar vieną bandomąjį skrydį, tačiau to gali nepakakti kritikams nutildyti, nes ekspertai nerimauja dėl jos kūrimo vėlavimų.
„Puikus visos komandos darbas“, – savo socialiniame tinkle X paskelbė Elonas Muskas. Verslininkui tai buvo didžiulis palengvėjimas: jo „SpaceX“ konstruota megaraketa sėkmingai atliko skrydį, o galutinis tikslas išlieka aplenkti Kiniją ir pasiekti Mėnulį.
Great work by the @SpaceX team https://t.co/75Wei3wMrS
— Elon Musk (@elonmusk) October 14, 2025
|
Šis metalinis milžinas, daugiau nei 120 metrų aukščio, atitinkantis maždaug 40 aukštų pastatą, Teksase pakilo iš tiršto dūmų debesies.
Po to, kai ore atsiskyrė dvi raketos pakopos, „SpaceX“ sėkmingai atliko keletą bandymų ir manevrų su raketos greitintuvu ir erdvėlaiviu, prieš jiems baigiant kelionę vandenyje, kaip planuota, o inžinieriai, stebėję transliaciją milžiniškuose ekranuose, plojo.
Starship’s Raptor engines ignite during hot-staging separation. Super Heavy is boosting back towards its splashdown site and preparing for its landing burn experiment pic.twitter.com/oCy90IFitO
— SpaceX (@SpaceX) October 13, 2025
Šis vienuoliktas bandomasis skrydis, atliktas pagal griežtą kontrolę, kaip ir ankstesnis rugpjūtį, leidžia Amerikos bendrovei žengti į priekį po sudėtingos bandymų serijos 2025 m. pradžioje, kuriuos skrydžio metu lydėjo sprogimai.
Tačiau ši sėkmė neišsklaido augančio susirūpinimo dėl raketos, kuri, kaip tikimasi, pirmuosius skrydžius į Marsą atliks 2026 m. ir leis amerikiečiams grįžti į Mėnulį 2027 m., kūrimo eigos.
Remiantis neseniai nepriklausomų ekspertų grupės atlikta analize, modifikuota „Starship“ versija, skirta naudoti kaip Mėnulyje nusileidžiantis modulis, gali atsilikti „daug metų“ nuo grafiko, o tai dar labiau pavėlintų NASA „Artemis“ programos grafiką.
Taigi, kyla pavojus, kad Jungtines Valstijas aplenks Kinija – konkuruojanti valstybė, kuri taip pat siekia iki 2030 m. pasiųsti žmones į Mėnulį.
Šiuo metu „mažai tikėtina, kad į Mėnulį nuskrisime anksčiau nei Kinija“, – rugsėjį Senato komitete perspėjo buvęs NASA vadovas Jimas Bridenstine'as, ragindamas Vašingtoną parengti B planą.
Rizika dar didesnė, turint omenyje, kad D. Trumpo administracija atvirai kalba apie „naujas kosmoso lenktynes“, šį kartą prieš Kiniją, atkartojančias tas, kurios buvo vykdomos prieš SSRS Šaltojo karo metu.
Nepaisant kritikos, Elonas Muskas, žinomas dėl itin optimistiškų prognozių, ir toliau demonstruoja pasitikėjimą šia mega raketa, galingiausia kada nors pastatyta, nors, jo paties prisipažinimu, vis dar reikia įveikti „tūkstančius techninių iššūkių“.
Turtingiausias pasaulio žmogus ir buvęs artimas JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas jau sukėlė revoliuciją kosmoso sektoriuje su savo daugkartinio naudojimo raketomis ir dabar dominuoja komercinių paleidimo rinkoje.
Su „Starship“, skirtu tarpplanetinėms kelionėms, jis siekia pademonstruoti dar niekada neatliktus techninius manevrus.
Prieš metus sėkmingai sugrąžinęs raketos greitintuvą, nusileidimui naudodamas milžiniškas mechanines rankas, jis tikisi netrukus pasivyti laivą ir papildyti kuru savo raketą kosmose. Visus šiuos techninius iššūkius jis ketina įveikti pakartotinai paleisdamas kelis prototipus.
Šis metodas jam iki šiol padėjo sėkmingai veikti, tačiau šį kartą jis gali susidurti su JAV Mėnulio programos apribojimais, juolab kad Elonas Muskas ne kartą išreiškė norą teikti pirmenybę Raudonajai planetai, savo asmeninei manijai, o ne Mėnuliui.
