Kodėl dar nesutikome ateivių? „Įstrigę savo planetose.“ Astrofizikas skelbia netikėtą teoriją ()
Mokslininkus jau seniai glumina Fermi paradoksas. Naujame straipsnyje astrofizikas Robinas Cordetas „radikaliai banaliu“ būdu paaiškina, kodėl žmonės dar neatrado nežemiško intelekto.
© Віщун, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Aliens_-_mission_2023.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
NASA Goddardo kosminių skrydžių centro Merilendo universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas Robinas Cordet teigia, kad Paukščių Take gyvena nedidelis skaičius ateivių. Tačiau šios civilizacijos savo išsivystymu nėra daug pranašesnės už Žemės. Kadangi mūsų technologijos yra lygiai taip pat ribotos, nei jie, nei mes negalime aptikti vieni kitų.
„Idėja yra ta, kad nežemiškos civilizacijos yra labiau pažengusios už mus, bet ne daug. Tai tas pats, kas turėti „iPhone 42“ vietoj „iPhone 17“. Ši idėja atrodo labiau tikėtina, natūralesnė, nes ji neapima nieko pernelyg ekstremalaus“, – sako Cordetas.
Pagal Dreiko lygtį, civilizacijų skaičius Paukščių Take turėtų būti gana didelis. Kai kurie astrofizikai teigia, kad pažangioms civilizacijoms atsirasti vienoje galaktikoje prireiktų gana trumpo laiko astronominiu mastu.
|
Jei tai įmanoma, žmonija galėtų aptikti nežemiškas civilizacijas pagal daugybę technologinių požymių. Tai dirbtiniai radijo signalai, astroinžinerijos požymiai, tokie kaip Dysono sferos aplink žvaigždes, arba nežemiški artefaktai Žemėje. Tačiau iki šiol mokslininkams nepavyko aptikti nieko panašaus.
Astrofizikai šią situaciją vadina „didžiaja tyla“. Ar ateiviai yra per daug išsivystę, kad galėtų bendrauti su žemesnėmis gyvybės formomis? O gal žmonija iš tiesų yra viena savo galaktikoje? O gal įmanoma, kad visos išsivysčiusios civilizacijos galiausiai susinaikins?
Visos šios prielaidos Cordetui atrodė pernelyg ekstremalios, todėl jis iškėlė savo hipotezę: galbūt civilizacijoms egzistuoja natūrali technologinė riba, neleidžianti joms išsivystyti iki tokio lygio, kad jų technologiniai parašai taptų matomi kitiems.
Cordetas neatmeta galimybės, kad žmonija jau gali būti pasiekusi technologinės pažangos viršūnę. Nežemiškos civilizacijos taip pat gali pasiekti savo lygį niekada neatradusios kitų civilizacijų ar su jomis nesusisiekusios.
Ši idėja atitinka radikalaus kasdienybės principą, kuris daro prielaidą, kad ateiviai nestato didžiulių kosminių struktūrų ir negali skristi šviesos greičiu. Priešingai, jie daugeliu atžvilgių yra panašūs į žmones ir, kaip ir mes, turi ribotas galimybes ieškoti kitų civilizacijų galaktikoje. Po nesėkmingų paieškų, laikui bėgant, šios civilizacijos tiesiog prarado susidomėjimą kosmoso tyrinėjimais.
Tačiau net jei ši hipotezė pasirodys esanti teisinga, tai nereiškia, kad žmonės niekada neras nežemiškos civilizacijos įrodymų. Cordetas aiškina, kad technologiškai kasdieniškus pasaulius galima aptikti radijo signalų nutekėjimu, ir toks atradimas „gali būti ne toks jau ir toli“, jei radijo teleskopai ir toliau tobulės.
„Nors daugeliu atžvilgių tai turėtų didelių pasekmių, ateivių atradimas gali ir nesukelti didžiulio mūsų technologijų šuolio ir gali mus šiek tiek nuvilti“, – padarė išvadą tyrimo autorius.
