Netikėtas Fermi paradokso sprendimas. Štai kodėl ateiviai mums nematomi ()
Mokslininkai mano, kad nežemiškos civilizacijos gali labai greitai pasiekti tokį technologinio išsivystymo lygį, kad mes tiesiog negalėtume jų aptikti savo technologijomis.
© Kathleen Franklin, CC BY 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Kathycsus_-_Hat_Creek_Radio_Observatory_%28by%29.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nežemiško intelekto paieškos sutelktos į elektromagnetinių technologinių parašų aptikimą, darant prielaidą, kad nežemiškos civilizacijos yra biologiškai ir technologiškai panašios į mus.
Tačiau mokslininkai mano, kad labai pažangios, potencialiai postbiologinės nežemiškos civilizacijos galėtų pasiekti sparčią technologinę pažangą. Taigi, mes negalime aptikti jų buvimo naudodami esamas technologijas.
Tai reiškia, kad jų aptikimui yra tik „siauras laiko langas“, kai ateivių technologijos yra panašios į mūsų. Šis potencialus Fermi paradokso sprendimas leidžia manyti, kad nežemiškų civilizacijų gali būti daug ir jos gali egzistuoti ilgą laiką, tačiau jos mums lieka nematomos. Tyrimas buvo paskelbtas išankstinio spausdinimo serveryje arXiv.
Fermi paradoksas teigia, kad jei nežemiškas intelektas egzistuoja, kodėl mes jo dar neatradome? Manoma, kad vien mūsų galaktikoje gali būti tūkstančiai, o gal net dešimtys tūkstančių, tinkamų gyventi planetų, kuriose galėtų gyventi nežemiškos civilizacijos. Tačiau iki šiol joks nežemiškas intelektas nebuvo atrastas.
|
Yra daug teorijų, paaiškinančių, kodėl neradome nežemiškų civilizacijų: ateiviai gali nenorėti būti atrasti; nežemiškos civilizacijos jau susinaikino; galbūt mes esame pirmoji išsivysčiusi civilizacija. Nė viena iš teorijų nėra įrodyta.
Naujo tyrimo autoriai mano, kad priežastis, kodėl neaptikome ateivių, susijusi su dirbtiniu intelektu. Ši idėja permąsto kai kurias Carlo Sagano, amerikiečių astronomo, kuris davė impulsą nežemiško intelekto paieškoms, prielaidas. Aštuntajame dešimtmetyje Saganas nagrinėjo kai kurias nežemiško intelekto paieškų problemas, o viena iš jų buvo tai, ką jis pavadino „komunikacijos horizontu“ (communication horizon).
Astronomas teigė, kad nežemiškos civilizacijos vystymosi metu jos technologijos tampa pernelyg sudėtingos, kad mes jas galėtume aptikti. Žmonės galėtų aptikti galingus radijo signalus iš civilizacijos, esančios per 100 šviesmečių nuo mūsų. Tačiau jei ateiviai naudotųsi neutrinų ryšiu, jie mums būtų nematomi. Kita vertus, gali atsirasti naujų fizikos dėsnių, apie kuriuos mes nežinome, ir ja pagrįstos technologijos galėtų leisti signalus perduoti greičiau nei šviesos greičiu.
Saganas apskaičiavo, kad nežemiškai civilizacijai prireiktų maždaug tūkstančio metų, kad peržengtų „komunikacijos horizontą“ – vystymosi etapą, kai jos technologijos tampa neaptinkamos. Tačiau nuo Sagano laikų daug kas pasikeitė, ypač kompiuterinių technologijų srityje.
Šiais laikais dirbtinis intelektas jau tapo mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Visiškai įmanoma, kad DI plėtra leis sukurti tam tikrą dirbtinį superintelektą. Jei jis atsiras per ateinantį dešimtmetį, jis taps dominuojančiu intelektu Žemėje ir toliau vystysis sparčiau nei mes.
Tyrimo autoriai mano, kad jei atsižvelgsime į eksponentinį technologinės plėtros tempą ir darysime prielaidą, kad nebiologinis intelektas yra įprastas reiškinys, „komunikacijos horizontas“ gerokai susiaurės. Tai gali būti vos vienas ar du dešimtmečiai. Jei taip yra, mūsų tikimybė aptikti nežemišką protingą rūšį praktiškai lygi nuliui.
Šiuo atveju Fermi paradokso sprendimas gali būti Mirusio interneto teorijos (Dead Internet Theory) atitikmuo. Ši sąmokslo teorija teigia, kad internete beveik nėra gyvų žmonių ir jį valdo robotai, kuriuos vyriausybės naudoja manipuliuoti pasaulio gyventojais.
.png)
.jpg)
