Ar vanduo tikrai yra būtinas gyvybei? Ateiviai gali plaukioti egzotiškuose skysčiuose ()
„Mes ką tik atvėrėme naujų tyrimų Pandoros skrynią.“
© timlewisnm, CC BY-SA 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Gray_Alien_at_UFO_Museum,_Roswell_(cropped).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Tai gali smarkiai padidinti visų uolėtųjų pasaulių gyvenamąją zoną.“
Čia, Žemėje, skystas vanduo yra gyvybės pagrindas. Bet kitur? Naujas tyrimas rodo, kad ir kiti skysčiai gali palaikyti gyvybę.
„Mes manome, kad vanduo yra būtinas gyvybei, nes būtent to reikia Žemės organizmams. Tačiau jei pažvelgsime į bendresnį apibrėžimą, pamatysime, kad mums reikia skysčio, kuriame galėtų vykti gyvybei reikalinga medžiagų apykaita“, – pareiškime teigė tyrimo vadovė Rachana Agrawal, Masačusetso technologijos instituto (MIT) podoktorantūros studentė.
|
R. Agrawal ir jos komanda tyrinėjo joninius skysčius – druskas, kurios yra skystos esant žemesnei nei virimo temperatūrai (žemesnė 100 laipsnių pagal Celsijų) – kaip potencialiai palankią gyvybei aplinką. Remiantis tyrėjų laboratoriniais eksperimentais, joniniai skysčiai greičiausiai gali susidaryti iš uolinėse planetose ir mėnuliuose randamų ingredientų.
Svarbiausia, kad komanda nustatė, jog joniniai skysčiai gali susidaryti ten, kur negali susidaryti skystas vanduo, dėl jų gebėjimo išlikti skysto pavidalo esant įvairioms temperatūroms ir slėgiams. Galiausiai šie joniniai skysčiai gali būti tinkami biomolekulėms, tokioms kaip baltymai.
„Tai gali smarkiai padidinti visų uolėtųjų pasaulių gyvenamąją zoną“, – sakė R. Agrawal.
Moksle šis atradimas buvo tarsi laimingas atsitiktinumas. Iš pradžių komanda ėmėsi tirti gyvybės požymius Veneroje, ieškodama būdo surinkti ir išgarinti sieros rūgštį iš Veneros debesų. Tačiau atlikę garinimo eksperimentus, tyrėjai nustatė, kad skystas sluoksnis visada išliko. Jie nustatė, kad tas sluoksnis yra joninis skystis, susidaręs sieros rūgščiai reaguojant su glicinu.
„Nuo tada mes ėmėmės fantazuoti, ką tai galėtų reikšti“, – sakė R. Agrawal. „Sieros rūgšties Žemėje randama ugnikalniuose, o organinių junginių rasta asteroiduose ir kituose planetiniuose kūnuose. Taigi, tai privertė mus susimąstyti, ar joniniai skysčiai gali natūraliai susidaryti ir egzistuoti egzoplanetose.“
Žinoma, reikia daugiau tyrimų. „Mes ką tik atvėrėme Pandoros skrynią, siūlančią naujus tyrimus“, – sakė MIT profesorė Sara Seager, tyrimo bendraautorė. „Tai buvo tikra kelionė.“
Komandos straipsnis buvo paskelbtas rugpjūčio 11 d. žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
