210 000 km/val! Tarpžvaigždinis objektas 3I/ATLAS staiga pašviesėjo. Palydovai išsklaidė abejones ()
Staigus kometos sušvytėjimas už Saulės gali padėti atskleisti jos kilmės bei cheminės sudėties paslaptis.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors šio įspūdingo reginio negalėjome stebėti nuo Žemės, mūsų planetą supantys palydovai turėjo puikią galimybę iš arti stebėti, kas vyko su kometa 3I/ATLAS, kai ji priartėjo arčiausiai žvaigždės. Šis neeilinis mokslinis įvykis suteikė astronomams neįkainojamų duomenų apie objektą, atvykusį iš visiškai kitos žvaigždžių sistemos. Staigus kometos sušvytėjimas už Saulės gali padėti atskleisti jos kilmės bei cheminės sudėties paslaptis.
Orų palydovai ir koronografai sekė tarpžvaigždinį svečią
Šio neįprasto dangaus kūno stebėjimo istorija prasidėjo nuo atidaus astronomijos mėgėjo žvilgsnio. Worachate Boonplod pirmasis pastebėjo kometą spalio 18 d. analizuodamas JAV agentūrai NOAA priklausančio palydovo GOES-19 duomenis. Šis palydovas, naudodamas instrumentą CCOR-1, stebi kosminius orus ir Saulės aplinką.
Kometą buvo galima matyti palydoviniuose vaizduose kelias dienas, kol ji judėjo žvaigždynų fone. Stebėjimai tęsėsi iki spalio 24 d., kai objektas pasitraukė iš instrumento matymo lauko. Tuo pat metu ją sekė ir kitos kosminės observatorijos – tarp jų keturi maži PUNCH misijos palydovai bei patyręs SOHO observatorijos teleskopas. Pastarasis, esantis maždaug 1,5 mln. kilometrų nuo Žemės, naudojo savo instrumentą LASCO C3, kad stebėtų kometą iki pat spalio 26 d.
|
Visus šiuos įrenginius sieja vienas dalykas – koronografai, specialūs prietaisai, blokuojantys tiesioginę Saulės šviesą, kad būtų galima tirti jos vainiką. Dėl šios technologijos mokslininkai galėjo matyti kometą net tada, kai ji buvo už Saulės, kur įprasti antžeminiai teleskopai bejėgiai.
Staigus sušvytėjimas prie Saulės: kometa pasiekė 9 magnitudę
Tyrėjai, paskelbę rezultatus portale arXiv, patvirtino, kad kometa staiga sušvito prieš pat pasiekdama artimiausią tašką prie Saulės. Skaičiavimai rodo, kad jos ryškis pakilo iki apie 9 magnitudžių – per silpnas, kad būtų matomas plika akimi, bet jau pakankamas mėgėjų teleskopams, jei tik ji būtų matoma iš Žemės.
Toks reiškinys astronomams gerai žinomas: kai ledinis kūnas priartėja prie Saulės, paviršiaus ledai sublimuoja, t. y. virsta dujomis. Šios dujos sukuria kometos komą – švytinčią atmosferą aplink branduolį. Saulės spinduliuotė jonizuoja dujų daleles, todėl kometa atrodo dar šviesesnė.
Mokslininkai pastebėjo, kad ši kometa turėjo ryškesnį melsvą atspalvį nei Saulė, o tai rodo, kad jos švytėjimą daugiausia lėmė dujų emisija. Tai atitinka teorinius modelius, tačiau yra itin vertinga pastaba, turint galvoje, kad tai tarpžvaigždinis objektas, kurio cheminė sudėtis gali gerokai skirtis nuo mūsų sistemos kometų.
Rekordinis greitis ir dydis – 3I/ATLAS gali būti seniausia stebėta kometa
Nuo jos atradimo liepą mokslininkai surinko daugybę įdomių duomenų apie 3I/ATLAS. Kometa juda daugiau nei 210 000 km/val. greičiu – tai didžiausias kada nors Saulės sistemoje užfiksuotas greitis. Jos trajektorija itin tiesi ir plokščia, visiškai kitokia nei įprastų kometų elipsinės orbitos.
Tokį pagreitį ji įgijo neatsitiktinai – NASA duomenimis, kometa keliauja jau milijardus metų, pagreitį įgydama praskriedama pro žvaigždes ir ūkus, pasinaudodama gravitacinės svaidyklės efektu. Kai kurie skaičiavimai rodo, kad ji gali būti apie 3 mlrd. metų senesnė už Saulės sistemą. Jei tai pasitvirtins, 3I/ATLAS taptų seniausia kada nors stebėta kometa.
Jos dydis taip pat įspūdingas – Habble’o kosminio teleskopo duomenimis, maksimalus plotis siekia apie 5,6 km, todėl tai greičiausiai didžiausias iki šiol pastebėtas tarpžvaigždinis objektas. Palyginimui, ankstesni svečiai iš kitų žvaigždžių sistemų – Oumuamua ir Borisovo kometa – buvo gerokai mažesni. Nepaisant spekuliacijų apie galimą dirbtinę kilmę, dauguma astronomų sutaria, kad tai natūralus kosminis kūnas – uolėtas klajūnas iš nežinomos žvaigždžių sistemos, keliaujantis per galaktiką jau milijardus metų.
Gruodžio stebėjimai ir artėjimas prie Jupiterio
Gera žinia astronomams – stebėjimai dar nesibaigė. Gruodžio pradžioje kometa vėl taps matoma antžeminiams teleskopams, kai pakankamai nutols nuo Saulės. Tai suteiks naują galimybę surinkti spektroskopinius ir fotometrinius duomenis.
Dar įdomesnis įvykis laukia 2026 m. kovo mėnesį, kai 3I/ATLAS priartės prie Jupiterio. Planetą supantys zondai, tarp jų ir Juno misija, galės atlikti unikalius stebėjimus iš arti. Tokia proga pasitaiko itin retai ir gali suteikti informacijos, kurios neįmanoma surinkti iš Žemės.
Tarpžvaigždinės kometos – langas į kitas žvaigždžių sistemas
Kiekviena minutė, praleista stebint šį tarpžvaigždinį svečią, yra neįkainojama. Kometa iš kitos žvaigždžių sistemos – tai tarsi natūrali zondinė kapsulė, nešanti žinias iš tolimų Galaktikos vietų. Jos cheminė sudėtis, struktūra ir elgsena gali atskleisti, kokios sąlygos vyrauja kituose planetiniuose pasauliuose ir ar dangaus kūnų formavimosi procesai visur vyksta panašiai.
