7 pavojingiausios vietos Saulės sistemoje. Žmonės ten išgyventi – be šansų ()

2025-11-23

Vienintelė vieta Saulės sistemoje, kurioje žmonės gali normaliai gyventi, yra mūsų planeta Žemė.

Enkės tarpas
© Ekrano kopija | https://x.com/konstructivizm/status/1969713213601157346/photo/1

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Kviečiame susipažinti su pavojingiausiomis žmonėms Saulės sistemos vietomis, kurių kiekviena yra pavojingesnė už ankstesnę.

Saulės sistemos planetose ir jų palydovuose yra vietų, kuriose sąlygos tokios ekstremalios, kad žmonės ten negalėtų išgyventi. Kiekviena iš šių vietų kelia savų unikalių pavojų.

Merkurijaus terminatoriaus linija

Artimiausioje Saulei planetoje Merkurijuje yra riba tarp dienos ir nakties, vadinama terminatoriaus linija. Tai daugiau nei tik prieblandos zona. Terminatoriaus linija Merkurijuje žymi perėjimą nuo ekstremalaus karščio iki ekstremalaus šalčio. Temperatūra saulėtoje Merkurijaus pusėje gali siekti 430 laipsnių Celsijaus ar daugiau. Tačiau naktinėje planetos pusėje, šiek tiek už terminatoriaus linijos, temperatūra staigiai nukrenta iki -180 laipsnių Celsijaus.

Jei erdvėlaivis bandytų nusileisti šioje zonoje, jam grėstų terminis šokas ir greitas konstrukcijos pažeidimas. Merkurijus praktiškai neturi atmosferos. Vietoj to, planeta turi labai ploną egzosferą, sudarytą iš atomų, kuriuos nuo paviršiaus išmušė saulės vėjas ir meteoritai. Egzosfera praktiškai neapsaugo nuo saulės spinduliuotės, todėl ši prieblandos zona žmonėms yra itin pavojinga.

Didžioji raudonoji dėmė Jupiteryje ir Didžioji Tamsioji dėmė Neptūne

[„Black Friday“ mega pasiūlymas] 200+ šalių! Viena geriausių eSIM paslaugų pasaulyje. Lietuvių „Saily“ + „NordVPN“ dovanų (Video)

2160

„Saily“ yra viena geriausių eSIM paslaugų pasaulyje, kuri suteikia gausa galimybių už ko gero geriausią kainą visoje rinkoje. Visame pasaulyje žinoma lietuvių kompanija mūsų skaitytojams turi specialių pasiūlymų.

Išsamiau

Galingiausi atmosferos reiškiniai Saulės sistemoje yra Didžioji Raudonoji dėmė (Great Red Spot) Jupiterio planetoje ir Didžioji Tamsioji dėmė (Great Dark Spot) Neptūno planetoje.

Didžioji Raudonoji dėmė yra milžiniška anticikloninė audra, kurios vėjo greitis siekia iki 432 km/val. ir kuri yra didesnė už Žemę. Šis atmosferos reiškinys egzistuoja jau šimtus metų.

Didžiojoje Tamsiojoje dėmėje, kurios dydis yra maždaug Žemės dydžio, vėjo greitis siekia apie 2100 km/val. Tai didžiausias žinomas vėjo greitis Saulės sistemoje. Šis atmosferos reiškinys pirmą kartą buvo atrastas 1989 m., tačiau išnyko vos po 5 metų.

Bet kuris erdvėlaivis, atsitrenkęs į Jupiterio ar Neptūno paviršių, susidurtų su nenuspėjamomis atmosferos jėgomis ir greičiausiai būtų sunaikintas.

Afroditės Žemė Veneroje

Veneros planetoje, netoli pusiaujo, yra Afroditės Žemė (Aphrodite Terra). Tai aukštikalnių regionas, užimantis maždaug pusę Afrikos ploto.

Slėgis Veneroje yra maždaug 90 kartų didesnis nei Žemėje, paviršiaus temperatūra yra maždaug 460 laipsnių Celsijaus, o planetos atmosferą sudaro tankūs anglies dioksido ir sieros rūgšties debesys.

Afroditės Žemė dar labiau apsunkina ir taip mirtiną Veneros aplinką. Kalnų šlaitai, nestabilūs lavos srautai ir triuškinanti atmosfera paverčia šį regioną itin pavojinga vieta.

Tigro dryžiai Encelade

Saturno ledinis palydovas Enceladas turi vadinamuosius Tigro dryžius (Tiger stripes). Tai keturi lygiagretūs įtrūkimai netoli Encelado pietinio ašigalio, iš kurių iš vidaus trykšta vandens garų, ledo ir organinių junginių srovės. Šie įtrūkimai yra kelių kilometrų pločio ir kelių šimtų kilometrų ilgio. Jie yra stebėtinai šilti, palyginti su aplinkiniu lediniu paviršiumi, todėl regionas yra trapus ir geologiškai aktyvus.

Bet kuris tyrinėtojas susidurtų su į kosmosą šaudančiais lediniėmis sraujymėmis, greitais reljefo pokyčiais, itin maža gravitacija ir apledėjusia aplinka.

Tęsinys kitame puslapyje:

Enkės tarpas Saturno žiede

Saturno žiedai yra ir įspūdingi, ir mirtini. Enkės tarpas (Encke Gap) yra 325 km juosta, kurią per Saturno A žiedą perpjauna mažytis mėnulis, vadinamas Panu. Čia greitai judančios ledo ir uolienų dalelės skrieja dešimtimis tūkstančių kilometrų per valandą greičiu.

Į Enkės tarpą patekęs erdvėlaivis susidurs su didelio greičio dalelių pliūpsniais, kurie gali jį sunaikinti.

Ijo – mirties vulkaninis pasaulis

Jupiterio palydovo Ijo paviršiuje yra daugiau nei 400 aktyvių ugnikalnių – daugiau nei bet kurio kito Saulės sistemos kūno. Ijo paviršių dengia šimtų kilometrų ilgio lavos srautai ir nuodinga siera.

Kadangi Ijo yra Jupiterio magnetosferoje, palydovas patiria planetos spinduliuotės juostų, kurios yra pripildytos sunkiųjų jonų ir energingų dalelių, poveikį.

Žmogus per kelias valandas gautų mirtiną radiacijos dozę. Lavos fontanai trykšta į šimtus kilometrų aukštį, jų paviršius nuolat plėšosi ir atsinaujina, todėl nėra jokios ilgalaikės saugios atramos. Ijo yra vulkaninis pragaras radiacijos krosnyje.

Veronos skardis yra aukščiausia uola Saulės sistemoje

Mažas Urano planetos palydovas, vadinamas Miranda, pasižymi tokiu ekstremaliu reiškiniu, kad jį sunku palyginti su dauguma sausumos analogų.

Veronos šlaitas (Verona Rupes) yra maždaug 20 km aukščio stačiašlaitis skardis. Tai aukščiausias žinomas toks darinys Saulės sistemoje. Esant silpnai Mirandos gravitacijai, tai reikštų kelias minutes trunkantį kritimą maždaug 200 km/val. greičiu.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Interesting Engineering

Aut. teisės: MTPC

(1)

(0)

(1)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()