Kas nutiktų, jei įkristum į juodąją skylę? Atsakymas – šiurpesnis nei siaubo filmai ()
Galėtų būti svarbus mokslinis įrodymas.
© MasterTux (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/black-hole-universe-stars-space-6392523/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kas nutiktų, jei įžengtumėte į juodąją skylę? Vanderbilto universiteto fiziko profesoriaus Roberto Schererio teigimu, rezultatai būtų siaubingi, rašo „Daily Mail“.
Profesorius Schereris sako: „Pakankamai didelė pirmykštė juodoji skylė, maždaug asteroido dydžio ar didesnė, praskriejusi pro šalį sukeltų rimtų sužalojimų ar net mirtį. Tai būtų tarsi šūvis.“
Pirmykštė juodoji skylė yra juodosios skylės tipas, susidaręs pačioje ankstyvojoje visatos atsiradimo akimirkoje, kai kolapsavo didžiuliai materijos debesys.
Nors šiuo metu jos yra tik teorinės, šios juodosios skylės per pastaruosius 13,8 milijardo metų galėjo lėtai klajoti ir trauktis po visatą.
Nepaisant itin mažo dydžio, profesoriaus Schererio skaičiavimai rodo, kad kontaktas su šiais keistais objektais gali būti mirtinas.
|
Kai juodoji skylė susiduria su kūnu, ji išskiria milžiniškus energijos kiekius dviem pavidalais: viršgarsinėmis smūginėmis bangomis ir potvynio jėgomis. Viršgarsinis smūgis įvyksta, kai kažkas skrieja greičiau nei garso greitis ir kūgio pavidalu išskiria energijos pliūpsnį.
Juodosios skylės atveju šios smūginės bangos sklistų nuo savo trajektorijos, praskriedamos pro kūno audinius.
Profesorius Schereris šio smūgio jėgą lygina su didelio kalibro šūviu, kuris praskriedamas pro kūną išskiria energiją. Jei juodosios skylės masė yra pakankamai didelė, šios energijos pakaktų mirčiai sukelti, plyštų vidaus organai ir sukeltų didžiulį kraujavimą.
Antras būdas, kuriuo juodoji skylė gali būti mirtina, yra potvynio jėgos.
Potvynio jėgos atsiranda, kai gravitacija traukia vieną objekto dalį stipriau nei kitą, ją suplėšydama. Tai tas pats procesas, dėl kurio planetos kolapsuoja, kai per daug priartėja prie savo žvaigždžių.
Kadangi pirmykštė juodoji skylė yra tokia maža, jos gravitacinis laukas yra gana ribotas. Tačiau jei ji praskrietų pro smegenis, potvynio jėgos galėtų būti pakankamai stiprios, kad sukeltų mirtį.
Juodosios skylės, kurios masė yra apie 140 milijardų tonų, smūgio energija būtų prilygstama 0,22 kalibro šautuvo kulkos energijai, kuri gali būti mirtina.
Kad potvynio jėgos būtų mirtinos, juodoji skylė turėtų būti keliais dydžio eilėmis didesnė – apie septynis trilijonus tonų. Tai gerokai atitinka mokslininkų tikėtiną pirmykščių juodųjų skylių masės diapazoną, tačiau prof. Schereris pabrėžia, kad nėra jokios realios priežasties nerimauti.
Tiesą sakant, faktas, kad juodojoje skylėje dar niekas nemirė, galėtų būti svarbus mokslinis įrodymas.
Kai kurie mokslininkai mano, kad pirmykščių juodųjų skylių masė gali sudaryti dalį visatos tamsiosios materijos – nematomos papildomos masės, kuri sudaro didžiąją dalį žinomos visatos ir padeda išlaikyti galaktikas kartu.
Tačiau kadangi mes negalime matyti šių pirmykščių juodųjų skylių, beveik neįmanoma nustatyti, kiek tamsiosios materijos jos sudaro.
Profesoriaus Schererio skaičiavimai rodo, kad net ir mažiausios, asteroido dydžio pirmykščių juodųjų skylių, atsitrenkusios į ką nors, gali sukelti rimtų sužalojimų ar mirtį.
Taigi faktas, kad taip niekada nebuvo, reiškia, jog pirmykštės juodosios skylės negali būti tokios dažnos – o tai riboja, kiek tamsiosios materijos jos galėtų sudaryti, jei jos apskritai egzistuoja.
