Pirmą kartą. Mokslininkai galbūt „pamatė“ tamsiąją materiją! Ji sudaro 85 % Visatos ()
Astronomai mano, kad jiems pavyko pirmą kartą tiesiogiai aptikti praktiškai nematomą tamsiąją materiją, radus įrodymų apie jos egzistavimą mūsų galaktikoje.
© Nielander, CC0 1.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Coma_cluster_leo.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai galbūt pirmą kartą „pamatė“ tamsiąją materiją, naudodami Fermi gama spindulių kosminį teleskopą.
Tai paslaptingiausia medžiaga Visatoje, kuri turi egzistuoti, bet niekada nebuvo tiesiogiai stebėta. Remiantis tyrimu, Paukščių Take aptikta tikrojo tamsiosios materijos egzistavimo požymių.
Tamsiosios materijos egzistavimo idėją pirmą kartą 1933 m. pasiūlė astronomas Fritzas Zwicky. Jis atrado, kad Komos spiečiaus (Coma Cluster) (didelio galaktikų spiečiaus) galaktikos neturi pakankamai gravitacinio poveikio, kad spiečius nesuplyštų. Tai reiškė, kad turėjo būti papildoma masė, kuri sukūrė papildomą gravitaciją.
Aštuntajame dešimtmetyje astronomė Vera Rubin atrado, kad spiralinių galaktikų išorinės dalys sukasi tokiu pačiu greičiu kaip ir jų centrai. Tačiau tai įmanoma tik tuo atveju, jei yra ir papildoma, nematoma masė.
|
Taigi, mokslininkai padarė išvadą, kad egzistuoja tamsioji materija, kuri sąveikauja su įprasta materija gravitacijos būdu ir veikia materiją, sudarytą iš žinomų dalelių. Nuo to laiko astronomai nustatė, kad visas dideles galaktikas supa tamsiosios materijos aureolė, be to, jos yra persmelktos šios paslaptingos medžiagos. Remiantis dabartiniais skaičiavimais, paprastoji materija, tai yra viskas, ką matome aplink save, sudaro tik 15 % visos materijos Visatoje. Taigi, tamsioji materija sudaro likusius 85 %.
Tačiau tamsioji materija arba visai nesąveikauja su elektromagnetine spinduliuote, arba sąveikauja labai silpnai. Taigi paslaptingoji medžiaga nespinduliuoja, neatspindi ir nesugeria šviesos. Pasirodo, tamsioji materija yra praktiškai nematoma. Bent jau taip manė mokslininkai.
Tyrimo autorių teigimu, tamsioji materija vis dar gali skleisti spinduliuotę vienu atveju. Tai gali nutikti, kai tamsiosios materijos dalelės susitikimo metu viena kitą anihiliuoja, kaip nutinka, kai susiduria materijos ir antimaterijos dalelės. Šiuo atveju skleidžiami gama spinduliai, kuriuos galima matyti, pavyzdžiui, Fermi gama spindulių kosminiu teleskopu. Mokslininkai teigia, kad susitikimo metu anihiliuojančios tamsiosios materijos dalelės gali būti WIMP – masyvios dalelės, kurios silpnai sąveikauja. Tai dalelės, kurių masė, kaip manoma, yra 500 kartų didesnė už atomo branduolyje esančio protono masę.
Astronomai nukreipė Fermi teleskopą į mūsų Paukščių Tako galaktikos centrą, kur, kaip manoma, yra didelė tamsiosios materijos koncentracija. Jie norėjo pamatyti gama spindulius, kuriuos gali skleisti ši paslaptinga medžiaga. Mokslininkai mano radę tai, ko ieškojo.
Tyrimo duomenimis, buvo aptiktas itin galingas gama spindulių pliūpsnis, kurio charakteristikos atitiko tamsiosios materijos charakteristikas. Mokslininkai mano, kad jokie kiti astrofiziniai reiškiniai negalėjo sukelti tokios spinduliuotės, išskyrus WIMP anihiliaciją.
Tai reiškia, kad astronomai mano, jog galbūt pirmą kartą „pamatė“ tamsiąją materiją. Jei šis atradimas būtų patvirtintas, tai reikštų, kad tamsiąją materiją sudaro dalelės, kurios nėra standartinio dalelių fizikos modelio dalis.
Tačiau norint tiesiogiai aptikti tamsiąją materiją, reikia daugiau įrodymų, todėl mokslininkai tęs savo stebėjimus.
