„Kartą ji rėžėsi į Žemę...“ Atskleista, iš kur galėjo atsirasti paslaptingoji Tėja ()
Tėja, paslaptingas kūnas iš vidinės Saulės sistemos, susidūrė su mūsų jauna planeta, amžiams pakeisdamas jos istoriją. Naujausi tyrimai rodo, iš kur ji galėjo atsirasti ir kodėl jos pėdsakai vis dar paslėpti Žemės ir Mėnulio uolienose.
© NASA/JPL-Caltech | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Artist%27s_concept_of_collision_at_HD_172555.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prieš 4,5 milijardo metų Žemė turėjo gana artimą kaimynę, kuri galiausiai lėmė tai, kaip mūsų planeta atrodo šiandien (įskaitant mūsų natūralų palydovą).
Tėja (Theia), paslaptingas kūnas iš vidinės Saulės sistemos, susidūrė su jauna Žeme ir paliko pėdsakus, kurie vis dar matomi Žemės ir Mėnulio uolienose. Naujas tyrimas atskleidžia, kaip galėjo atrodyti jos „sudedamųjų dalių sąrašas“ ir iš kur tiksliai ji atsirado.
Maxo Plancko Žemės mokslų instituto ir Čikagos universiteto mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė metalų izotopams. Jie saugo ankstyvosios dangaus kūnų istorijos įrašus.
|
„Kūno cheminė sudėtis archyvuoja visą jo formavimosi istoriją, įskaitant jo kilmės vietą“, – aiškina profesorius Thorstenas Kleine'as.
Tyrėjai palygino Žemės ir Mėnulio uolienas, įskaitant mėginius iš „Apollo“ misijų, analizuodami geležies, chromo, molibdeno ir cirkonio izotopų santykius. Rezultatas? Šiuo atžvilgiu Žemė ir Mėnulis praktiškai nesiskiria.
Tačiau šis panašumas neišsprendžia susidūrimo paslapties. Nors dauguma modelių daro prielaidą, kad Mėnulis susiformavo beveik vien iš Tėjos medžiagos, taip pat įmanoma, kad jį daugiausia sudaro ankstyvosios Žemės mantijos medžiaga arba kad Žemės ir Tėjos uolienos yra neatsiejamai susimaišiusios.
Todėl komanda atliko savotišką planetų atvirkštinę inžineriją, ištirdama, kokie Žemės ir Tėjos dydžių bei sudėčių deriniai galėjo lėmė dabartinę jos būseną. Rezultatai rodo, kad Tėja susiformavo arčiau Saulės nei Žemė, o jos medžiaga iš dalies skyrėsi nuo meteoritų, buvusių ankstyvojo Žemės formavimosi metu.
Labiausiai tikėtinas scenarijus yra tas, kad abu kūnai gimė toje pačioje vidinės Saulės sistemos dalyje.
„Įtikinamiausias scenarijus yra tas, kad dauguma Žemės ir Tėjos statybinių blokų buvo iš vidinės Saulės sistemos. Žemė ir Tėja tikriausiai buvo greta viena kitos“, – teigė dr. Timo Hoppas, Maxo Plancko astronomijos instituto tyrėjas ir pagrindinis naujojo tyrimo autorius.
Būtent šis glaudus išsidėstymas galėjo lemti vėlesnį susidūrimą, kuris pakeitė Žemę ir lėmė Mėnulio susidarymą. Dabartiniai modeliai rodo, kad prieš susidūrimą jaunoje Žemėje vyko elementų segregacijos procesas. Geležis ir molibdenas buvo prasiskverbę į planetos branduolį, todėl jų buvimas mantijoje galėjo kilti tik iš Tėjos.
