50 milijonų šviesmečių. Atrastas kolosalus monstras Visatoje (FOTO) ()
Milžiniška kosminio tinklo gija gali būti didžiausia kada nors stebėta besisukanti struktūra ir galėtų padėti suprasti, kaip formuojasi galaktikos.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Astronomai atrado, ko gero, didžiausią kada nors atrastą besisukantį objektą, kurio sukimasis gali atskleisti svarbių užuominų apie galaktikų evoliuciją. Materijos gija driekiasi 50 milijonų šviesmečių ir joje yra 5,5 milijono šviesmečių ilgio galaktikų grandinė, kuri sinchroniškai sukasi.
Astronomai nustatė, kad didžiulio kosminio tinklo galaktikos sukasi ta pačia kryptimi kaip ir pati gija. Šis atradimas meta iššūkį astronomų idėjoms apie tai, kaip aplinka veikia galaktikų evoliuciją. Tyrimas paskelbtas žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“.
Visata sudaryta iš kosminio tinklo, daugiausia sudaryto iš tamsiosios materijos ir įprastos materijos mišinio. Daugybė kosminių gijų yra sujungtos viena su kita, sudarydamos didžiulį kosminį tinklą, kuris peradresuoja materiją visoje Visatoje ir formuoja didelius, tarpusavyje susijusius galaktikų spiečius.
|
Iliustracija, kurioje kairėje pavaizduotas kosminis tinklas, o viduryje – aptariamos gijos priartinimas. Jos ir joje esančių galaktikų (dešinėje) sukimasis buvo išmatuotas tiriant vandenilio dujų judėjimą. (Lyla Jung)
Astronomai atrado kosminę giją, esančią už 140 milijonų šviesmečių – tai turbūt didžiausia iki šiol atrasta besisukanti struktūra Visatoje. Mokslininkai jau seniai prognozavo tokių gjų egzistavimą, bet niekada jų tiesiogiai nematė.
Kosminė gija identifikuota kaip 14 galaktikų grandinė, išsidėsčiusi vienoje 5,5 milijono šviesmečių ilgio ir 117 000 šviesmečių pločio linijoje. Visose jose gausu vandenilio, reikalingo naujoms žvaigždėms formuotis. Ši galaktikų grandinė susipynusi į didesnę, 50 milijonų šviesmečių ilgio giją, kurioje yra apie 300 galaktikų.
Galaktikų grandinė neįprasta ne dėl to, kad visos galaktikos išsidėsčiusios vienoje linijoje, o dėl to, kad daugelis jų sukasi ta pačia kryptimi kaip ir pati gija. Astronomai nustatė, kad gija sukasi maždaug 110 kilometrų per sekundę greičiu. Dėl to gija su galaktikomis yra didžiausia žinoma sujungta besisukanti struktūra Visatoje. Šis atradimas suteikia įžvalgų apie tai, kaip galaktikos sukasi iš didesnių struktūrų, kuriose jos yra.
Šis atradimas, rodantis, kad galaktikos sukasi apie savo ašį ta pačia kryptimi kaip ir kosminės gijos, stebina, atsižvelgiant į astronomų supratimą apie tai, kaip iš pradžių formuojasi galaktikos.
Pavyzdžiui, mūsų Paukščių Tako galaktikos dujos, žvaigždės ir dulkės sukasi aplink savo centrą. Saulei ir Saulės sistemai prireikia 220 milijonų metų, kad atliktų vieną apsisukimą aplink galaktikos centrą. Galaktikos sukimasis iš dalies yra besisukančio dujų debesies, iš kurio ji susiformavo prieš 13 milijardų metų, palikimas. Tačiau nuo to laiko dauguma galaktikų patyrė susidūrimų ir susijungimų su kitomis galaktikomis, kurie gali sutrikdyti jų sukimąsi.
Pasak mokslininkų, aptiktos gijos sukimasis lemia jame esančių galaktikų sukimąsi, galbūt dėl vandenilio judėjimo, kuris lemia jų sukimąsi ir tuo pačiu metu tarnauja kaip energijos šaltinis žvaigždžių formavimuisi.
Tai, kad materijos srautai kosminėmis gijomis gali turėti tokią didelę įtaką galaktikų savybėms, yra staigmena ir reikalauja keisti galaktikų formavimosi modelius, teigia mokslininkai.
