Langas į kitas planetų sistemas.

Trečiasis žinomas tarpžvaigždinis objektas istorijoje – kometa 3I/ATLAS – artėja prie Žemės. Gruodžio 19 d. ji praskries maždaug 269–270 milijonų kilometrų atstumu, arba maždaug 1,8 karto didesniu nei nuotolis nuo Žemės iki Saulės. Nors grėsmės nėra, astronomams tai tikra šventė; retai kada galime taip aiškiai pamatyti kitos planetų sistemos fragmentą.

3I/ATLAS buvo atrasta 2025 m. liepos 1 d. Čilėje esančiais ATLAS apžvalgos teleskopais. Greitai paaiškėjo, kad tai ne „paprasta“ kometa iš Orto debesies, o objektas, skriejantis aiškiai hiperboline, atvira orbita. Ji vieną kartą praskris pro Saulės sistemą ir niekada nebegrįš. Todėl kosminių lankytojų hierarchijoje ji turi ypatingą statusą: tai tik trečioji tarpžvaigždinė viešnia po „Oumuamua“ ir kometos „2I/Borisov“.

Šiandien, prieš pat priartėjimą prie Žemės, kometa tapo tikros „paparacų manijos“ objektu. Nauji vaizdai gauti iš keturių skirtingų misijų: Hablo kosminio teleskopo, ESA zondo „Juice“, skrendančio į Jupiterį, STEREO observatorijos, tyrinėjančios Saulę, ir PUNCH misijos, kuri... net nebuvo nukreipta į 3I/ATLAS, tačiau netyčia ją užfiksavo.

Įspūdingiausią, „klasikinį“ portretą pateikė Hablas. Naujausioje nuotraukoje, darytoje lapkričio 30 d., matyti ryški kometos galva, apsupta išsklaidytos komos ir subtilios, besitęsiančios uodegos. Nuotraukoje fono žvaigždės yra susiliejusios į linijas, nes teleskopas sekė tik pačios kometos judėjimą. Nuotraukos darymo metu 3I/ATLAS buvo maždaug už 286 milijonų kilometrų nuo Žemės, spalio pabaigoje jau praskridusi perihelį.

[EU+Kuponai] Pirkėjai sužavėti. „Labiau nei pateisina lūkesčius. Nuostabi kokybė. Su lazeriniu kreiptuvu. Ir dar tokia kaina.“ Būtinas „pasidaryk pats“ entuziastams ir profesionalams 2737 2 Žemiausios kainos istorijoje Specialūs kuponai Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas Aukščiausia kokybė Puikių galimybių rinkiniai Labai ribotas kiekis 12 mėn. garantija Išsamiau

Erdvėlaivis „Juice“, kuris šiuo metu keliauja į Jupiterį, pateikė visiškai kitokią perspektyvą. Lapkritį jis buvo maždaug už 66 milijonų kilometrų nuo kometos, maždaug ties linija tarp 3I/ATLAS ir Saulės. Tai leido jo „NavCam“ užfiksuoti ne tik ryškią komą, bet ir du skirtingus pėdsakus: klasikinę plazmos uodegą, sudarytą iš įkrautų dalelių, ir dulkių uodegą, susidariusią iš branduolio ištrūkstančių sunkesnių dalelių. Apdoroti vaizdai atskleidžia subtilias šių uodegų struktūros detales, nors iš pradžių zondo duomenis buvo planuojama rinkti tik 2026 m.

Tačiau paradas tuo nesibaigia. NASA Saulės aktyvumo stebėjimo misija STEREO net neplanavo įtraukti 3I/ATLAS. Netgi buvo manoma, kad objektas bus per mažas, kad jį būtų galima užfiksuoti. Tik sujungus ir apdorojus „Heliospheric Imager-1“ instrumento vaizdų seriją, pavyko „ištraukti“ silpną, bet aiškiai matomą kometos debesį iš fono. Tai rodo, kiek toli šis tarpžvaigždinis lankytojas veikia instrumentų galimybių ribose.

Nauji „Juice“ vaizdai ypač įdomūs dėl uodegų geometrijos. Aiškiai matomos dvi skirtingos medžiagos kryptys: plazmos uodega, atstumta saulės vėjo magnetinio lauko linijų, ir dulkių uodega, kurią daugiausia veikia saulės spinduliuotės slėgis. Papildoma detalė yra vadinamoji antiuodega, atrodytų, nukreipta į Saulę, bet iš tikrųjų susidariusi dėl stebėtojo perspektyvos ir to, kaip dulkės pasiskirsto erdvėje.

Pati kometos koma atrodo gana neįprastai. Ji nėra nei lygi, nei simetriška, bet pilna subtilių trikdžių ir ryškių struktūrų, kurios gerai dera su kitais stebėjimais, rodančiais kažką panašaus į kriovulkanizmą. Antžeminiai teleskopai anksčiau matė iš paviršiaus išsiveržiančias dujų ir dulkių čiurkšles, kurias tyrėjai priskyrė požeminiam anglies dioksido ledui, kuris, kaitinamas saulės, pradėjo sparčiai garuoti.

Be to, 3I/ATLAS spektroskopija atskleidė kai ką dar įdomesnio: didelį metanolio kiekį, vieną iš paprastesnių organinių junginių, kuris jau seniai siejamas su prebiotinės chemijos scenarijais. Tai pirmas toks aptikimas objekte už mūsų Saulės sistemos ribų. Žinoma, tai nereiškia „gyvybės požymių“, bet tai daug pasako apie tai, kokia anglies turtinga gali būti chemija tolimose planetų sistemose.

Kometa 3I/ATLAS taip pat atliko papildomą. PUNCH misija, skirta Saulės išorinei atmosferai ir saulės vėjui tirti, sukūrė įspūdingą kitos, labai aktyvios kometos, 2025 R2 (SWAN), seką. Erdvėlaivis ją vaizdavo kas kelias minutes beveik 40 dienų, sukurdamas vieną ilgiausių ir detaliausių kada nors užfiksuotų kometos laiko intervalų nuotraukų.

Šiuose kadruose 3I/ATLAS iš šono atrodo kaip mažas, besisukantis taškelis, judantis priešinga kryptimi nei pagrindinė veikėja. Tai savotiškas kosminis fotobombardavimas: pagrindinis stebėjimo taikinys yra didelė, ryški kometa iš mūsų Saulės sistemos, o fone į kadrą patenka nepastebimas svečias iš anapus. Tačiau tai puiki galimybė mokslininkams, nes dėl tokio dažno mėginių ėmimo jie gali stebėti 3I/ATLAS judėjimą nepaprastai tiksliai.

Be to, pridedami STEREO duomenys, kur kometa sudėtiniuose, patobulintuose vaizduose atrodo kaip neryški „dėmė“, kybanti šalia Saulės. Apskritai tai sukuria įdomią mozaiką: kitoks kadras, kitoks atstumas, skirtingi instrumentai – tačiau visur tas pats mažas, ledinis rutulys, kuris keliems mėnesiams tapo daugybės kosminių misijų žvaigžde.

3I/ATLAS yra moksliškai įdomi, nes ji yra medžiagos, susidariusios visiškai kitoje vietoje nei mūsų Saulės sistema, pavyzdys. Jos labai hiperbolinė orbita ir greitis aiškiai rodo, kad jos neišmetė jokia iš mūsų planetų, o ji milijardus metų klajojo tarpžvaigždinėje erdvėje, kol pasiekė Saulę. Jos skrydžio trajektorijos analizė rodo, kad ji galėjo atkeliauti iš Paukščių Tako centro, galbūt iš vadinamojo Galaktikos storojo disko, o tai reiškia, kad ji gali būti senesnė už mūsų Saulės sistemą.

Palyginę 3I/ATLAS sudėtį su „mūsų“ kometomis, tyrėjai susiduria su unikaliu testu: kiek planetų formavimosi chemija yra universali, o kiek – lokali. Anglies dioksidas, metanolis, vandens pėdsakai ir kiti lakieji junginiai, kuriuos aptinkame kometoje, primena tai, ką žinome iš transneptūninių objektų ir ilgojo periodo kometų, nors proporcijos kartais stebina. Tai gali rodyti, kad daugelyje planetų sistemų formuojasi labai panašūs planetų ir potencialiai gyvybei tinkamų aplinkų „statybiniai blokai“.

Tuo pačiu metu tai puiki bandymų vieta bendradarbiavimui tarp įvairių misijų. Tokias išsamias stebėjimo kampanijas būtų buvę sunku organizuoti vos prieš keliolika metų, tačiau šiandien jos pamažu tampa išskirtinių reiškinių standartu.

3I/ATLAS greitai taps savotišku vadovėliniu pavyzdžiu, kaip atrodo gera, daugiamisijinė stebėjimo kampanija. Po kelerių metų ši kometa bus mums nepasiekiama, tačiau ji paliks labai turtingą duomenų rinkinį.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

focus.pl

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()