Astronomai pagavo akimirką, kurios laukė dešimtmečius: UFO užgimimas realiu laiku ()
Trumpas, bet galingas.
© deselect (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/wallpaper-space-desktop-universe-3584230/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmą kartą astronomai stebėjo momentą, kai supermasyvios juodosios skylės išsiveržimas sukelia galingą medžiagos srautą, beveik šviesos greičiu išskriejantį į kosmosą.
Tai vadinama ultragreitu nutekėjimu (ultrafast outflow, UFO). Šiuo atveju nutekėjimo greitis pasiekė maždaug 19 % šviesos greičio – maždaug 57 000 kilometrų per sekundę. Tai nėra tokio reiškinio rekordas, tačiau pirmą kartą mokslininkai galėjo stebėti ne tik patį nutekėjimą, bet ir tai, kaip jis atsiranda ir vystosi po juodosios skylės išsiveržimo.
Nyderlandų kosmoso tyrimų instituto (SRON) astronomas Liyi Gu paaiškino, kad mokslininkai niekada anksčiau nebuvo stebėję juodosios skylės, kuri taip greitai generuotų tokius vėjus. Jis paaiškino, kad pirmą kartą jie stebėjo, kaip trumpas, bet galingas rentgeno spindulių pliūpsnis beveik akimirksniu sukelia ultragreitą nutekėjimą, kuris susidaro vos per vieną dieną.
|
Stebėjimai susiję su galaktika NGC 3783 – skersine spiraline galaktika, esančia maždaug už 130 milijonų šviesmečių nuo Žemės. Ji yra nukreipta į mus, suteikdama astronomams aiškų vaizdą į aktyvią supermasyvią juodąją skylę jos centre.
Šios juodosios skylės masė yra maždaug 28 milijonus kartų didesnė už Saulės masę. Tai nėra itin daug supermasyviai juodajai skylei, tačiau ji aktyviai sunaudoja aplinkinę medžiagą. Dėl to galaktikos centras nuolat ryškiai švyti ir mirga – dujos ir dulkės intensyviai sąveikauja su galingu juodosios skylės gravitaciniu lauku.
Šis konkretus žybsnis buvo aptiktas 2024 m. liepos mėn., naudojant Europos kosmoso agentūros XMM-Newton ir Japonijos XRISM rentgeno spindulių teleskopus. Jį greičiausiai sukėlė magnetinio lauko linijų sutrikdymas ir vėl prisijungimas prie juodosios skylės. Saulės žybsniai yra panašaus pobūdžio, tačiau šis įvykis yra daug didesnio masto.
Pirmiausia mokslininkai aptiko staigų kietosios rentgeno spinduliuotės padidėjimą, po kurio sekė minkštosios rentgeno spinduliuotės pikas – būdingas žybsnio požymis. Maždaug po 12 valandų pasirodė itin greito medžiagos nutekėjimo signalas. Panašiai kaip ir Saulėje, tai primena vainikinės masės išstūmimą, kurio metu į kosmosą išmetami didžiuliai plazmos kiekiai kartu su magnetiniais laukais.
Europos kosmoso agentūros astronomas Erikas Keulkersas pažymėjo, kad du teleskopai pirmą kartą aptiko žybsnio sukeltus greitus, itin greitus vėjus, kurie primena Saulėje vykstančius procesus. Jis pridūrė, kad tai rodo, jog fiziniai procesai Saulėje ir ekstremalioje aplinkoje aplink juodąsias skyles visoje visatoje gali vykti pagal panašius principus.
