Mokslininkai šokiruoti. Marsas keičia Žemę. Tai vyksta jau milijardus metų ()
Rezultatai aiškiai rodo, kad Marsas daro Žemei kur kas didesnę įtaką, nei manyta anksčiau.
© Aynur_zakirov (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/illustrations/mars-planet-space-stars-sky-land-2051747/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai, kuriais remiasi „ScienceAlert“, Marsą nurodo kaip svarbų žaidėją Žemės klimato cikluose. Orbitinių simuliacijų analizė atskleidžia, kad raudonasis kaimynas stiprina ir ilgina ledynmečių ritmus bei palaiko ilgalaikius klimato svyravimus.
Žemės klimatas milijonus metų svyruoja tarp šaltų ir šiltų epochų. Šiam procesui foną suteikia gerai žinomi Milankovičiaus ciklai, priklausantys nuo orbitos ir planetos ašies nuolydžio pokyčių. Šiuos parametrus veikia kitų planetų gravitacinės sąveikos. Iki šiol dažniausiai minima Venera ir Jupiteris, tačiau paaiškėjo, kad Marsas taip pat palieka ryškų pėdsaką.
|
Stephen Kane’o vadovaujama mokslininkų grupė atliko kompiuterines simuliacijas, kurių metu Marso masė buvo keičiama nuo nulio iki dešimties kartų didesnės už tikrąją. Tikrinta, kaip šie variantai veikia Žemės orbitos kintamumą labai ilgose laiko skalėse. Rezultatai aiškiai rodo, kad Marsas daro Žemei kur kas didesnę įtaką, nei manyta anksčiau.
Kaip planetos veikia Žemę
Stabiliausias modelių elementas išlieka orbitos eliptiškumo ciklas, trunkantis apie 405 000 metų. Šis savotiškas klimato „metronomas“ kyla iš Veneros ir Jupiterio įtakos Žemei ir matomas modeliuose nepriklausomai nuo Marso masės. Jis sudaro pastovų foną kitoms svyravimo bangoms, kurios moduliuoja saulės spinduliuotės intensyvumą ir pasiskirstymą Žemėje.
Trumpesni, apie 100 000 metų ciklai, susiję su pereinamomis ledynmečių epochomis, stipriai priklauso nuo Marso. Simuliacijose didinant jo masę šie ciklai ilgėja ir sustiprėja, o tai susiję su stipresniu vidinių planetų judėjimų sujungimu. Tai lemia ryškesnius sąlygų svyravimus, palankius ledynų augimui ir tirpimui.
Ypač svarbus yra 2,4 milijono metų trukmės „didysis ciklas“. Modeliai rodo, kad jis išnyksta, kai Marso masė artėja prie nulio. Jis egzistuoja tik todėl, kad raudonasis kaimynas yra pakankamai masyvus, kad sukurtų tinkamą rezonansinę konfigūraciją. Šis ilgalaikis ritmas veikia Saulės spinduliuotės pasiskirstymą milijonų metų skalėje.
Įdomu, kad Marso įtaka veikia ir Žemės ašies nuolydį. Iš geologinių įrašų žinomas 41 000 metų ciklas modeliuose ilgėja didėjant Marso masei. Esant 10 kartų sunkesniam Marsui, dominuoja 45–55 tūkstančių metų intervalai, kurie galėtų ženkliai pakeisti ledynų kaupimosi ir nykimo modelius.
Autoriai pabrėžia, kad šios išvados taip pat padeda vertinti uolėtų planetų tinkamumą gyventi kitose planetų sistemose – kaimynų konfigūracija gali stabilizuoti arba sutrikdyti jų klimatą.
.jpg)
