Neatpažįstama kometa. Kosmosas pateikė mįslę. „Mes matome kažką visiškai kitokio“ ()
Po susitikimo su Saule ji pasikeitė.
.jpg)
© https://www.pexels.com/photo/gray-and-black-galaxy-wallpaper-2150/
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tarpžvaigždinis svečias grįžo pasikeitęs: ką atskleidė nauji kometos 3I/ATLAS stebėjimai
Kosmosas retai suteikia antrą progą kokybiškiems stebėjimams, ypač kai kalbama apie objektus, kurie Saulės sistemoje pasirodo tik trumpam. Kometa 3I/ATLAS – tarpžvaigždinis kūnas, susiformavęs prie kitos žvaigždės. Po milijardus metų trukusios kelionės jis tik akimirkai priartėjo prie Žemės.
Po kelių savaičių laukimo, kai kometa buvo pasislėpusi Saulės fone, 2025 m. lapkričio 26 d. Havajuose esantis teleskopas Gemini North ją vėl užfiksavo. Tačiau nauji stebėjimai atskleidė, kad tai jau nebe tas pats objektas, kurį astronomai matė anksčiau.
Kosminis svečias vėl stebėjimų centre
Naujuosius vaizdus užfiksavo Gemini North teleskopas – vienas galingiausių optinių teleskopų pasaulyje. Stebėjimų tikslas buvo įvertinti, kaip kometa 3I/ATLAS pasikeitė po to, kai praskriejo per vidines Saulės sistemos sritis ir patyrė intensyvų Saulės poveikį.
|
Tuo metu kometa buvo netoli Zaniah, trigubos žvaigždžių sistemos Mergelės žvaigždyne. Į šią dangaus sritį buvo nukreiptas GMOS (Gemini daugiaobjektis spektrografas), leidžiantis ne tik fotografuoti kosminius objektus, bet ir tirti jų skleidžiamą šviesą.
Gautas vaizdas sudarytas iš ekspozicijų, darytų keturiais filtrais – mėlynu, žaliu, oranžiniu ir raudonu. Kometa kadro centre išlieka nejudanti, o foninės žvaigždės matomos kaip į spalvotas juostas ištįsę pėdsakai. Tai nėra vaizdo defektas – taip užfiksuotas kometos judėjimas dangaus fono atžvilgiu.
Spalvos pokytis ir cheminiai procesai
Ankstesni kometos 3I/ATLAS vaizdai, daryti Gemini South teleskopu Čilėje dar prieš jai priartėjant prie Saulės, rodė aiškiai rausvo atspalvio objektą. Toks vaizdas būdingas seniems, šaltiems kosminiams kūnams, kurių paviršių dengia dulkės.
Tačiau nauji lapkričio 26-osios stebėjimai atskleidė silpną, bet aiškią žalsvą švytėjimo aureolę. Šis spalvos pokytis yra tiesioginė kometos priartėjimo prie Saulės pasekmė. Įšilus branduoliui, iš jo ima išsiskirti dujos, aplink branduolį susiformuoja koma – dujų ir dulkių apvalkalas.
Žalsvą švytėjimą sukelia dviatomė anglis (C₂) – itin reaktyvi molekulė, sudaryta iš dviejų anglies atomų. Veikiama Saulės spinduliuotės, ji skleidžia būtent tokios spalvos šviesą, kurią ir užfiksavo teleskopai.
Nežinoma ateitis
Kol kas neaišku, kaip kometa 3I/ATLAS elgsis tolstant nuo Saulės ir vėl atvėsdama. Daugelis kometų į Saulės šilumą reaguoja su tam tikru vėlavimu, nes šilumai reikia laiko prasiskverbti į jų vidų. Dėl to vėliau gali suaktyvėti naujų cheminių medžiagų garavimas, o kai kuriais atvejais – net staigūs išsiveržimai ar branduolio skilimas.
Tai nurodoma NOIRLab – JAV Nacionalinės optinės ir infraraudonosios astronomijos tyrimų laboratorijos – pranešime.
Papildomų duomenų suteikė ir gruodžio 3 dieną atlikti stebėjimai, kai Europos kosmoso agentūros rentgeno observatorija XMM-Newton apie 20 valandų sekė kometą 3I/ATLAS. Tuo metu ji buvo maždaug 282–285 mln. kilometrų atstumu nuo Žemės. Rentgeno vaizduose fiksuota žemo energijos spinduliuotė, siejama su kometos sąveika su Saulės vėju.
Išskirtinė mokslinė galimybė
Tarptautinė Gemini observatorija praneša, kad ir toliau atidžiai stebės kometą 3I/ATLAS, fiksuodama jos cheminės sudėties pokyčius ir ieškodama galimų netikėtų procesų, kol šis tarpžvaigždinis svečias galutinai išnyks kosmoso tamsoje.
Mokslui tai – itin reta ir vertinga galimybė, leidžianti tirti medžiagą, susiformavusią ne mūsų Saulės sistemoje, o visiškai kitoje kosminėje aplinkoje.
