„Sveiki, Žemės gyventojai!“ – tai atėjo iš kosmoso ()
„Starcloud“ siekia įrodyti.
© https://www.pexels.com/photo/stars-and-clouds-at-nighttime-1229042/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Technologijų milžinės „Nvidia“ remiamas startuolis „Starcloud“ pateko į istoriją, praneša CNBC.
Praėjusį mėnesį Vašingtone įsikūrusi bendrovė į orbitą paleido palydovą „Starcloud-1“, kuriame įdiegtas „Nvidia“ H100 procesorius. Tai – iki šiol galingiausias kosmose naudotas grafikos procesorius (GPU), net 100 kartų našesnis nei ankstesnės kartos kosminiai sprendimai.
Šiuo metu palydovas jau veikia ir vykdo skaičiavimus, susijusius su „Google“ atvirojo kodo kalbos modeliu „Gemma“. Taip, pasak CNBC, pirmą kartą istorijoje dirbtinio intelekto kalbos modelis valdomas pažangiu GPU, veikiančiu iš kosmoso.
|
Eksperimentui simbolišką atspalvį suteikė ir pati „Gemma“, kuri per palydovą perdavė žinutę į Žemę:
„Sveiki, Žemės gyventojai! Aš esu čia, kad stebėčiau, analizuočiau ir kartais pateikčiau nerimą keliančių įžvalgų.“
„Starcloud“ siekia įrodyti, kad ateityje dirbtinio intelekto skaičiavimams skirti duomenų centrai galėtų būti statomi kosmose, o ne Žemėje. Startuolis savo sprendimus pozicionuoja ne tik civilinėms, bet ir karinėms reikmėms.
Startuolio generalinis direktorius Philipas Johnstonas dar 2024 m. CNBC teigė, kad orbitoje veikiančių duomenų centrų energijos sąnaudos gali būti iki dešimties kartų mažesnės nei analogiškų antžeminių infrastruktūrų.
„Viską, ką galima padaryti su antžeminiais duomenų centrais, galima atlikti ir iš kosmoso. Mes tai darome todėl, kad Žemėje egzistuoja daug energijos tiekimą ribojančių veiksnių“, – sakė Johnstonas.
„Starcloud-1“ skrieja apie 500 kilometrų aukštyje žemojoje Žemės orbitoje (LEO). Palydovo judėjimą galima stebėti viešose platformose, pavyzdžiui, Satellitemap.space.
Ambicingas planas su nemaža rizika
Tolimesni „Starcloud“ planai – dar ambicingesni. Bendrovė svarsto galimybę sukurti iki 5 gigavatų galios orbitinį duomenų centrą, aprūpintą saulės baterijomis ir aušinimo sistemomis. Toks objektas galėtų siekti net iki keturių kilometrų ilgio.
Energijos tiekimą užtikrintų beveik nuolatinė Saulės spinduliuotė, nes kosmose nėra nei paros ciklo, nei oro sąlygų, kurios trikdytų energijos generavimą. Startuolio teigimu, toks sprendimas leistų pasiekti didesnį kalbos modelių skaičiavimo našumą, naudojant mažiau vietos ir išteklių nei Žemėje.
Tačiau kartu egzistuoja ir reikšmingos rizikos. CNBC cituoja „Morgan Stanley“ analitikus, kurie pažymi, kad orbitinių duomenų centrų iššūkių sąrašas ilgas:
- atšiauri radiacinė aplinka;
- sudėtinga techninė priežiūra;
- kosminių šiukšlių grėsmė;
- griežtas tarptautinis palydovų reguliavimas.
Nepaisant to, „Starcloud“ projektas jau dabar laikomas vienu drąsiausių bandymų perkelti dirbtinio intelekto infrastruktūrą už Žemės ribų.
