Ledo miestai Marse. Harvardo mokslininkai turi naują sprendimą ()
© Spongy101010 (CC BY-SA 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Future_mars.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Harvardo ekspertai, naudodami įvairias modeliavimo sistemas, įvertino tokių konstrukcijų tinkamumą. Jie apskaičiavo, kad kelių metrų storio ledo sluoksnis būtų pakankamas izoliatorius, o temperatūra kupolo viduje galėtų būti pakelta iki -20 °C, palyginti su -120 °C, įprasta Marse. To pakanka ledui stabilizuoti, o kupolo vidus galėtų būti dar šiltesnis. Tyrėjai pateikė diagramą, kaip galėtų atrodyti temperatūros pasiskirstymas tokio kupolo viduje.
Mokslininkų komanda taip pat sumodeliavo ledo struktūrines savybes. Ankstesni tyrimai parodė, kad pridėjus organinių medžiagų, tokių kaip hidrogeliai, padidėjo jo elastingumas ir atsparumas įtempiams. Dėl to praturtintas ledas tapo daug geresne statybine medžiaga. Ekspertai taip pat rado būdą, kaip išvengti ledo sublimacijos Marso atmosferoje. Šią problemą būtų galima išspręsti pridedant vandeniui atsparią dangą, tačiau ją greičiausiai reikėtų importuoti iš Žemės.
O kaip dėl saulės šviesos? Mokslininkai taip pat sumodeliavo šį aspektą. Jie pademonstravo ledo pranašumą prieš regolitą, nes jis daugiausia blokuoja UV spinduliuotę, tuo pačiu praleisdamas matomą ir infraraudonąją spinduliuotę. Tokiuose kupoluose astronautai būtų apsaugoti nuo kenksmingos Saulės jonizuojančiosios spinduliuotės, tačiau vis tiek turėtų prieigą prie saulės šviesos. Tai labai svarbu sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą. Saulės šviesa taip pat įgalintų fotosintezę, kuri yra būtina augalų auginimui.
Skamba per daug gerai? Juk turi tam tikrų trūkumų. Ir jų yra. Tokių struktūrų sukūrimui reikia milžiniškų ledo kiekių. Remiantis preliminariais Harvardo universiteto mokslininkų skaičiavimais, naudojant energijos šaltinį, panašų į Tarptautinę kosminę stotį, per dieną būtų galima apdoro tik apie 15 m3 medžiagos.
Kita problema – dulkių nusėdimas. Dulkės prilimpa prie visko dėl didelio paviršiaus ploto, elektrostatinės krūvio ir gravitacijos. Pasak Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche planetų mokslininko Adomo Valantino, tyrinėjusio dulkių ir ledo panaudojimą Marse, prie ledo prilipusios dulkės blokuotų jo skaidrumą ir izoliacines savybes.
Be to, ledo išgavimui iš po Marso paviršiaus reikėtų gręžimo įrangos, kurią reikėtų atsigabenti iš Žemės. Dėl viso to bazių įkūrimas Marse, o vėliau ir buveinių bei miestų kūrimas yra didžiulis logistinis iššūkis, tačiau ekspertai teigia, kad rizika verta.
„Svarbu galvoti apie kosmoso tyrinėjimus vidutinės trukmės laikotarpiu ir apie tai, ką galima nuveikti per ateinančius kelerius metus“, – aiškina Robinas Wordsworthas, projekto bendraautoris.
O kokie jo komandos planai? Jie numato naudoti saulės arba atominių elektrinių šilumą ledui apdoroti, tačiau pirmiausia jas reikia pastatyti paviršiuje, kad būtų patenkinti kolonizatorių poreikiai.
Ledas Marse laikomas ne tik statybine medžiaga. Jis taip pat galėtų būti naudojamas hidroponiniame ūkininkavime ir dumblių auginime maistui.
