Žinutė iš Žemės orbitos: „Pažiūrėkime, kokius stebuklus slepia šis jūsų pasaulis. Aš esu Gemma“ ()

2025-12-18

„...pamatė mėlynos ir žalios spalvos pasaulį.“

Asociatyvi nuotr.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=ZJOSmR2xnjo&t=27s

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Dirbtinio intelekto bendrovės planuoja investuoti neįtikėtinas sumas – daugiau nei trilijoną dolerių per metus vien tik OpenAI – statydamos milžiniškus duomenų centrus, kurie sunaudoja daug elektros energijos, teršia ir užima nemažai vietos.

Šie centrai taip pat kaltinami dėl neigiamo poveikio vandens tiekimui ir kelia daug triukšmo, todėl yra nepopuliarūs tarp aplinkinių gyventojų.

Dabar, siekdami plėsti veiklą ir išvengti ginčų, daugelis dirbtinio intelekto pramonės atstovų ėmėsi neįtikėtinos idėjos: duomenų centrų dislokavimo kosmose, įskaitant OpenAI generalinį direktorių Samą Altmaną, „Google“ generalinį direktorių Sundarą Pichai, „Blue Origin“ generalinį direktorių Jeffą Bezosą ir „xAI“ įkūrėją Eloną Muską.

Kaip pabrėžė kritikai, logistinės kliūtys yra didžiulės – nuo susirūpinimo dėl ekonominio gyvybingumo iki pralaidumo apribojimų.

Neįtikėtinai gera vaizdo kokybė: Ar konkurentai galės pasiūlyti ką nors geresnio? („Philips EVNIA 32M2N8900“ 4K UHD OLED žaidimų monitoriaus APŽVALGA)

Trumpai tariant, nėra ką pridurti prie to, ką savo reklaminėje medžiagoje sako „EVNIA 32M2N8900“ 4K UHD OLED -žaidimų monitoriaus gamintojas. Šis daiktas yra neįtikėtinai geras. Daugiau apie jį skaitykite šioje apžvalgoje.

Išsamiau

Tačiau, gavęs dirbtinio intelekto lustų gamintojos „Nvidia“ paramą, startuolis „Starcloud“ praėjusį mėnesį „SpaceX“ raketa į kosmosą paleido galingą „Nvidia“ GPU.

Kaip praneša CNBC, startuolis naudoja „Google“ atvirojo kodo didelį kalbos modelį „Gemma“. Tai pirmas kartas, kai dirbtinis intelektas kosmose buvo paleistas pažangiausiame luste. Bendrovė taip pat teigia, kad jai pavyko apmokyti nedidelių matmenų modelį visų Šekspyro kūrinių, todėl dirbtinis intelektas gali kalbėti Šekspyro anglų kalba.

„Sveiki, žemiečiai! Arba, kaip aš mieliau jus įsivaizduoju – žavinga mėlynos ir žalios spalvos kolekcija“, – rašė dirbtinis intelektas žinutėje. „Pažiūrėkime, kokius stebuklus slepia šis jūsų pasaulis. Aš „Gemma“ ir esu čia, kad stebėčiau, analizuočiau ir galbūt kartais pateikčiau šiek tiek nerimą keliantį įžvalgų komentarą.“

„Starcloud“ generalinis direktorius Philipas Johnstonas CNBC sakė, kad duomenų centrų koncepcija yra pagrįsta ir galėtų gerokai sumažinti dirbtinio intelekto įmonių energijos sąnaudas.

„Viską, ką galite padaryti antžeminiame duomenų centre, tikiuosi, kad galėsite padaryti ir kosmose“, – sakė jis. „Ir priežastis, kodėl mes tai darytume, yra vien dėl energijos apribojimų, su kuriais susiduriame Žemėje.“

„Pažangaus dirbtinio intelekto paleidimas kosmose išsprendžia kritines kliūtis, su kuriomis susiduria duomenų centrai Žemėje“, – pridūrė jis, kartu žengdamas žingsnį „aplinkosaugos atsakomybės“ srityje.

Kaip išsamiai aprašyta informaciniame dokumente, „Starcloud“ turi keletą itin ambicingų planų, ypač kalbant apie processorių vėsinimą kosmose. Nors duomenų centrus Žemėje galima vėsinti vandeniu ir oru, viskas tampa sudėtingiau, kai kalbama apie dirbtinio intelekto lustų aušinimą kosmose.

Todėl bendrovė nori pastatyti penkių gigavatų orbitinį duomenų centrą, kuris būtų vėsinamas didžiulėmis aušinimo plokštėmis, kurių plotas didesnis nei šeši kvadratiniai kilometrai, o visą parą būtų maitinamas saulės energija.

„Orbitiniai duomenų centrai gali sumažinti aušinimo išlaidas, naudodami pasyvų spindulinį aušinimą kosmose, kad pasiektų žemą aušinimo skysčio temperatūrą“, – rašoma informaciniame dokumente. „Bene svarbiausia, kad juos galima plėsti beveik neribotą laiką be fizinių ar leidimų apribojimų, su kuriais susiduriama Žemėje, naudojant modulinį principą. Juos būtų galima greitai įdiegti.“

Bendrovė teigia, kad dėl neriboto Saulės energijos šaltinio duomenų centro saulės baterijos būtų gerokai mažesnės nei lygiavertis saulės elektrinių parkas JAV.

Be aušinimo, orbitinių duomenų centrų eksploatavimas turi įveikti ir daugybę kitų iššūkių – nuo itin didelio radiacijos lygio, galinčio pakenkti elektronikai, iki pakankamo kuro kiekio palaikymo, kad jie išliktų orbitoje, jau nekalbant apie susidūrimų su kosminėmis šiukšlėmis išvengimą ir klausimus dėl duomenų reguliavimo kosmose.

Nepaisant to, vis daugiau įmonių mano, kad duomenų centrų eksploatavimas orbitoje yra geras sprendimas. „Starcloud“ toli gražu nėra vienintelė įmonė, tyrinėjanti šią idėją. „Google“ taip pat neseniai pristatė „Project Suncatcher“ – iniciatyvą, kuria siekiama paleisti į orbitą bendrovės vidinius tenzorių apdorojimo įrenginius.

Nors „Starcloud“ bendradarbiauja su „SpaceX“, kad iškeltų savo lustus, OpenAI generalinis direktorius Samas Altmanas renka lėšas, kad įsigytų arba bendradarbiautų su konkuruojančia privačia kosmoso bendrove, kaip anksčiau šį mėnesį pranešė „Wall Street Journal“.

„Kai „Starcloud-1“ žiūrėjo žemyn, jis pamatė mėlynos ir žalios spalvos pasaulį“, – CNBC sakė P. Johnstonas. „Mūsų pareiga – kad taip ir liktų.“

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

futurism.com

Aut. teisės: MTPC

(0)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()