Pirmiausia atrandame labai garsią nežemišką civilizaciją. Tada pasirodys ir kitos ()
Ši koncepcija gali turėti įtakos nežemiškų civilizacijų paieškos strategijoms.
© SuttleMedia (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/illustrations/ai-generated-ufo-alien-alien-craft-8195071/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nežemiškų civilizacijų paieška Visatoje yra viena įdomiausių šiuolaikinio mokslo užduočių. Vis dar nežinome, ar Visatoje esame vieni, ar visas kosmosas tiesiog knibžda gyvybės. Tačiau mokslininkai teigia, kad pirmoji aptikta civilizacija greičiausiai bus labai „garsi“. Kodėl?
Pirmieji signalai, aptikti iš nežemiškų civilizacijų, gali būti itin stiprūs ir aiškiai išsiskiriantys. Kaip savo naujausiame moksliniame straipsnyje aiškina Kolumbijos universiteto mokslininkas Davidas Kippingas, astronomijos istorija rodo, jog dažniausiai pirmiausia atrandami patys ryškiausi ir neįprasčiausi savo kategorijos objektai. Tik vėliau pradedami aptikti labiau įprasti ir standartiniai objektai.
|
Kippingo sukurta nauja koncepcija, pavadinta eschatologine hipoteze, teigia, kad pirmasis aptiktas signalas gali kilti iš civilizacijos, esančios pereinamojoje arba galutinėje savo raidos fazėje. Tokie signalai gali būti tokie stiprūs, kad natūraliai patrauktų mūsų detektorių dėmesį.
Panašiai praeityje buvo atrastos pirmosios asteroidų grupės ar net pirmosios egzoplanetos. Pastaruoju atveju pirmiausia buvo aptiktos egzoplanetos, skriejančios aplink pulsarus. Kodėl? Ne todėl, kad tokių planetų būtų daugiausia, o todėl, kad patys pulsarai stipriai atkreipia dėmesį, skleisdami blyksnius į kosminę erdvę tarsi savotiški švyturiai. Tik vėliau pradėjome aptikti kitokias planetas. Šiandien, žvelgdami iš trijų dešimtmečių atradimų perspektyvos, žinome, kad iš maždaug 6000 aptiktų egzoplanetų tik apie 10 skrieja aplink pulsarus.
Kippingas teigia, kad nežemiškos civilizacijos gali skleisti ryškius signalus, pavyzdžiui, dėl klimato ar cheminių pokyčių, vykstančių jų gimtojoje planetoje. Be to, mokslininkas svarsto, jog temperatūros kilimas ir tarša Žemės atmosferoje taip pat galėtų būti suvokiami kitų civilizacijų atstovų kaip garsus ir aiškus signalas, rodantis, kad civilizacija išgyvena krizę.
Ši koncepcija gali turėti įtakos nežemiškų civilizacijų paieškos strategijoms. Užuot susitelkus tik į aiškiai apibrėžtas technosignatūras, vertėtų daugiau dėmesio skirti plačiam anomalijų spektrui – reiškiniams, kurie neatitinka žinomų astronominių procesų.
Ateityje tokios observatorijos kaip ką tik pradėjusi veikti Very C. Rubin observatorija gali atlikti svarbų vaidmenį aptinkant tokius signalus. Dėl nuolatinio dangaus stebėjimo jos galės pastebėti neįprastus pokyčius, galinčius rodyti nežemiškos civilizacijos egzistavimą.
Daugelis mokslinės fantastikos autorių vaizduoja kontaktą su ateiviais kaip didžiules invazijas ar susitikimus su itin pažangiomis būtybėmis. Tačiau realus signalas gali būti kur kas paprastesnis – tai gali būti nepaprastai garsus ženklas iš civilizacijos, atsidūrusios sudėtingoje padėtyje.
