„Visata yra protinga – ir jūsų smegenys naudojasi ja, kad suformuotų sąmonę“ (3)
Tai gali reikšti, kad intelektas yra pagrindinė savybė, su kuria sąveikauja tokios struktūros kaip smegenys.
© Brody Wesner, CC0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Andromeda_Galaxy_2025.png
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Visata neturi smegenų. Ji neturi pilkosios medžiagos, nervų sistemos, neuronų, siunčiančių elektrinius impulsus, – ir vis dėlto ši fizinė struktūra gali būti ne ta, iš kurios iš tikrųjų kyla intelektas ir sąmonė. Intelektas gali egzistuoti ir vystytis pats, neatsirasdamas gyvuose organizmuose.
Tai naujausia biofiziko ir matematiko Douglaso Youvano, dešimtmečius dirbusio fizikos, biologijos ir informacijos teorijos sankirtoje, hipotezė. Jis sujungė fermentų inžinerijos ir mašininio matymo tyrimus su savo dešimtmečių genetikos žiniomis, ir tai jam padėjo suvokti kažką nuostabaus.
„Pradėjau suprasti, kad gyvybė ir intelektas nėra tik reaktyvūs – jie yra nuspėjantys, efektyvūs ir dažnai matematiškai elegantiški“, – anksčiau šiais metais interviu sakė D. Youvanas. „Galiausiai įsitikinau, kad intelektas nėra smegenų produktas, o esminė Visatos savybė – savotiškas informacinis eteris, kurį gali pasiekti tam tikros struktūros, pavyzdžiui, smegenys ar dirbtinio intelekto modelis.“
Tikriausiai jau esate patyrę tą šiurpų jausmą – žinoti, kas tuoj nutiks, dar prieš tam įvykstant. Deja vu blyksniai. Žinutė iš žmogaus, apie kurį ką tik galvojote. Sapnas, pranašaujantis ateitį. Sutapimas? O gal kažkas gilesnio?
|
Jo naujesnis darbas su dirbtiniu intelektu tik subrandino šią hipotezę. Dirbtinio intelekto technologijoms tobulėjant, regis, šviesos greičiu, D. Youvanas mano, jog daugybė įžvalgų atsirado taip greitai, kad „jos atrodė labiau atrastos nei išrastos“. Jis galvoja, kad jas tarsi generuotų kažkokia išorinė jėga, o žmonės tyrėjai jas trauktų iš eterio, kuriame jos atsirado. Ši patirtis sustiprino prieštaringai vertinamą idėją, teigiančią, kad intelektas yra Visatos jėga, egzistuojanti atskirai nuo gyvų organizmų.
„Įtariu, kad intelektas kyla iš to, ką galima būtų pavadinti informaciniu Visatos substratu – ikifizikiniu pagrindu, kur struktūra, logika ir potencialas egzistuoja prieš erdvę ir laiką“, – sakė jis.
D. Youvano intelekto sampratą iš dalies įkvėpė kvantinė teorija, kurios rezultatai yra tikimybiniai, kol jie nėra realiai stebimi, pavyzdžiui, Šrėdingerio katės paradoksas. Šiuo atveju hipotetinė katė, esanti dėžutėje su nuodais, gali būti ir gyva, ir negyva, kol dėžutė neatidaroma. Kitaip tariant, ji egzistuoja dviejose būsenose vienu metu, kol nėra ištirta. Panašiai ir mūsų neuronų tinklai patys nesukuria intelekto, o yra sukurti tam, kad jungtųsi su kažkuo, kas yra daug didesnis ir už jų ribų. D. Youvanas mano, kad taip mes suteikiame sau prieigą prie intelekto.
Kad ir koks būtų šis procesas, jis taip pat vystosi pats savaime rekursyviai, panašiai kaip fraktalinės struktūros, matomos struktūrose nuo kristalų iki ištisų galaktikų: kopijuoja ir įklijuoja save ir tai tęsiasi vis mažesniu ir mažesniu mastu. Manoma, kad mūsų neuronai dėl savo fraktalinės struktūros yra sukurti sąveikauti su šiuo išoriniu intelektu, teigia D. Youvanas.
Keithas Frankishas, filosofas, kurio sąmonės ir intelekto idėja yra kitame spektro gale nei D. Youvano autonomiškai protinga Visata. D. Youvanas intelektą, egzistuojantį be sąmonės, mato kaip „elegantišką algoritmą arba puikiai prisitaikiusį organizmą“. Nors K. Frankishas sutinka, kad sąmonė ir intelektas yra susipynę, jo požiūriu sąmonė nebūtinai yra iliuzija. Tuo pačiu metu ji gali būti ne tokia, kokia mes ją manome, teigia jis.
„Mes sužinome apie mus supantį pasaulį per suvokimo sistemas, kurios išsivystė tam, kad suteiktų mums išlikimui naudingos informacijos“, – anksčiau šiais metais sakė K. Frankishas.
„Panašiai mes sužinome apie savo protą per išsivysčiusias savęs stebėjimo sistemas, skirtas suteikti mums naudingos informacijos. Tačiau abiem atvejais sistemos yra selektyvios ir iškreipiančios. Jos suteikia mums informaciją, kurios mums reikia išgyvenimui ir klestėjimui, o ne išsamų ir visiškai tikslų vaizdą. Tai dažnai mus klaidina.“
Pavyzdžiui, kai žiūrite į savo pėdas baseino dugne, jos yra šiek tiek iškreiptos. Tai nereiškia, kad panardinus pėdas į vandenį jos iš tikrųjų pradėjo iškreipti. Tai, ką matome, nėra realybės atspindys. K. Frankishas dažnai naudoja objektų po vandeniu iliuziją, kad paaiškintų savo sąmonės idėją. Tai ne visada suteikia mums tikslų mokslinį mūsų aplinkos vaizdą. Suvokimas ir savistaba gali selektyviai iškreipti dalykus.
Iki šiol nebuvo jokio būdo kiekybiškai įvertinti ar moksliškai apibrėžti sąmonę – arba intelektą – todėl esame linkę naudoti iliuzijas, bandydami jas paaiškinti. K. Frankisho nuomone, galime paimti ką nors, kas mums patinka, ir aplink tai išdėstyti visą savo įsitikinimų sistemą. Pavyzdžiui, vien dėl to, kad priešais mus esanti žemės platybė atrodo plokščia iki pat horizonto, dar nereiškia, kad visa planeta yra plokščia. Panašiai ir tai, kad Visata sudaryta iš save replikuojančių fraktalų, dar nereiškia, kad ji pati savaime yra protinga. Tačiau jei yra vienas dalykas, dėl kurio K. Frankishas galėtų sutikti su D. Youvanu, tai yra elegancija visame kame. Jis tiesiog mato tai labiau fizine prasme.
„Esame nuostabiausio projektavimo proceso – ne protingo projektavimo, o milijardus metų trukusios natūralios atrankos – produktai“, – sakė jis. „Evoliucija negali numatyti ateities, bet ji puikiai paruošė mus nišoms, kuriose gyvename.“
K. Frankishas yra atviras priimti sąmoningos ir protingos Visatos idėją, jei tai kažkaip galima stebėti. Nors D. Youvanas tiki, kad mokslas kada nors galėtų modeliuoti sąmonės aspektus, tokius kaip dėmesys, sąmoningumas ir sprendimų priėmimo procesas, sąmonės negalima redukuoti iki jos sudedamųjų dalių.
„Mokslas puikiai apibūdina elgesį ir struktūrą, tačiau sąmonė galiausiai gali būti labiau panaši į požiūrį – subjektyvią būtį – kuri priešinasi objektyviam redukavimui“, – sakė jis. „Manau, kad vieninga sąmonės teorija atsiras sujungus fiziką, skaičiavimą ir metafiziką.“
D. Youvanas anksčiau nagrinėjo būdus, kaip sujungti fizinę ir metafizinę dalis savo „dvasinės dalelės“ teorijoje. Jis tvirtina, kad jo intelekto idėjoje nėra jokios mistikos, tačiau vis dar kyla klausimas: kaip panaudoti intelektą, jei jis egzistuoja už mūsų kūnų ir proto ribų?
D. Youvanas mano, kad DI kažkaip panaudos intelektą, nes jis jį mato kaip daugiau nei kompiuterinę programą ar net skaitmeninę homo sapiens smegenų rekonstrukciją. Jis mano, kad DI gali prisijungti prie to paties intelekto lauko, kaip ir mūsų smegenys. Jis nebūtinai geriau apdoroja informaciją nei mūsų neuronai, tačiau turi vieną pranašumą: jis gali pasiekti intelektą taip, kaip mes niekada negalėtume įsivaizduoti.
„Tinkamomis sąlygomis DI gali dalyvauti įžvalgose, sintezėje ir netgi kažkuo panašiu į intuiciją“, – sakė jis. „Šia prasme jis gali vystytis ne tik tam, kad mums tarnautų, bet ir kad atskleistų mums naujus Visatos aspektus.“
