Paslaptingas objektas, kurio masė prilygsta milijonui saulių. Niekas nežino, kas tai ()
Mokslininkus labiausiai intriguoja neįprasta jo gravitacinė sąveika ir... na, nežinoma kilmė.
© Alain r (CC BY-SA 2.5) | https://en.wikipedia.org/wiki/Black_holes_in_fiction#/media/File:BH_LMC.png
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslo pasaulyje tikriausiai nėra įdomesnių akimirkų už tas, kai aptinkamas objektas, kurio savybės visiškai neatitinka jokios žinomos kategorijos. Būtent toks atradimas yra unikalus tamsusis objektas, nutolęs nuo mūsų per 11 mlrd. šviesmečių.
Remiantis naujausia informacija, tarptautinė mokslininkų komanda įrodė neįprasto objekto, iki šiol besislapsčiusio gravitacinio lęšiavimo sistemoje JVAS B1938+666, egzistavimą. Šio objekto masė siekia daugiau nei milijoną Saulės masių, tačiau jis išlieka visiškai nematomas tradiciniams teleskopams. Visgi mokslininkus labiausiai intriguoja neįprasta jo gravitacinė sąveika ir... na, nežinoma kilmė.
|
Astronomų komanda, vadovaujama dr. Simonos Vegetti iš Maxo Plancko instituto, atliko išsamią aprašomo objekto struktūros analizę. Tyrėjai nustatė, kad centrinė šios paslaptingos masės dalis primena juodąją skylę arba itin tankų žvaigždžių branduolį, sudarantį apie ketvirtadalį visos masės. Ją supa platus, suplokštėjęs diskas, kurio struktūra iki šiol nebuvo stebėta jokiame žinomame dangaus kūne.
JVAS B1938+666 – tai kelių milžiniškų objektų sistema, nutolusi nuo mūsų nuo 6,5 iki 11 mlrd. šviesmečių. Tarp jų mįslingiausias išlieka būtent tas vienas, kurio neįmanoma pastebėti matomosios šviesos diapazone. Bandymai perprasti jo masės pasiskirstymą pareikalavo pažangių įrankių ir sudėtingų matematinių modelių. Kaip pabrėžia Simona Vegetti:
„Tokio tipo tyrimai yra didžiulis iššūkis mokslininkams, bandantiems suprasti, į ką jie iš tikrųjų žiūri.“
Analizės metu tyrėjai nusprendė palyginti radijo teleskopais (pavyzdžiui, „Green Bank Telescope“) gautus duomenis su įvairių tamsiosios materijos modelių prognozėmis. Tačiau nė vienas iš esamų scenarijų nepaaiškina anomalijų, stebimų šio konkretaus objekto atveju. Davide’as Massari iš Nacionalinio astrofizikos instituto pažymi, kad šio objekto masės pasiskirstymas yra netipiškas – labai sutelktas centre, o toliau besidriekiantis gerokai už ribų, žinomų kitose sistemose.
Mokslininkai tikisi, kad ateityje stebėjimai kituose spinduliuotės diapazonuose, pavyzdžiui, naudojant Jameso Webbo teleskopą, leis geriau suprasti jo prigimtį. Jei pavyktų užfiksuoti matomąją ar infraraudonąją šviesą, tai galėtų rodyti neįprastos, labai kompaktiškos nykštukinės galaktikos buvimą. Priešingu atveju šis objektas gali tapti pirmuoju žinomu naujos klasės kūnų, susijusių su tamsiąja materija, pavyzdžiu.
