Ateiviai? Nežinom. Astrofizikai griebiasi už galvų ()
100 kartų ryškesnis.
© free to use | https://pixabay.com/photos/cassiopeia-supernova-cassiopeia-2515913/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Harvardo universiteto profesorius Avi Loebas, pagarsėjęs drąsiomis teorijomis apie galimus nežemiškos civilizacijos pėdsakus kosmose, naujausioje savo analizėje pateikė intriguojančių įžvalgų apie tarpžvaigždinį objektą 3I/ATLAS. Naujausi kosminės observatorijos „SPHEREx“ duomenys, surinkti 2025 m. gruodį, rodo, kad šis dangaus kūnas nepasiduoda standartinei klasifikacijai. Tai nėra tiesiog dar vienas ledo luitas – veikiau galinga dujų ir dulkių „gamykla“, kurios elgsena neatitinka įprastų kometų modelių.
Anomali forma ir rekordinė emisija
Astronomų komanda, vadovaujama Carey Lisse, naudodama pažangų spektrometrą, veikiantį 0,75–5,0 mikronų diapazone, ištyrė 3I/ATLAS po perihelio – arčiausio Saulės taško – praskriejimo. Stebėjimai atskleidė ryškią anomaliją: nors daugumos kometų dujų apvalkalai yra apytikriai simetriški, šios kometos dulkių ir organinių medžiagų debesis įgavo kriaušės formą, keistai ištįsusią Saulės link.
|
Dar didesnį nustebimą sukėlė masės praradimo tempas. Palyginus gruodžio mėnesio duomenis su rugpjūčio rodikliais, nustatyta, kad vandens garų emisija išaugo net 20 kartų. Tai leidžia manyti, jog Saulės šiluma itin staigiai ir agresyviai „atvėrė“ kometos branduolio gelmes.
Cheminis kokteilis ir gigantiškos nuolaužos
„SPHEREx“ instrumentai kometos aplinkoje fiksavo milžiniškus kiekius cianido, vandens garų, anglies monoksido (CO), anglies dvideginio (CO₂) bei organinių medžiagų (CH). Skaičiai iš tiesų įspūdingi:
- kiekvieną sekundę išmetama apie 180 kg vandens;
- 180 kg anglies dvideginio;
- net 270 kg anglies monoksido.
Tokie mastai dujų šleifą padaro iki 100 kartų ryškesnį už patį kometos branduolį. Vis dėlto didžiausia mįslė – įprastos uodegos nebuvimas. Paprastai kometa formuoja uodegą, nukreiptą nuo Saulės, tačiau 3I/ATLAS atveju stebima vadinamoji antiuodega – reta uodegos forma, nukreipta Saulės link.
Mokslininkų teigimu, toks reiškinys galimas tik tuo atveju, jei kometa išmeta ne smulkias dulkes, o itin stambias nuolaužas. Manoma, kad aplink branduolį skrieja milimetrinės skeveldros ir net iki 10 metrų dydžio ledo bei uolienų blokai. Jie per sunkūs, kad Saulės šviesos slėgis juos nustumtų tolyn, tačiau jų paviršiaus plotas pakankamas generuoti galingas dujų čiurkšles.
Sausio 22-oji: galimybė pažvelgti į tarpžvaigždinį „vulkaną“
Astronomų bendruomenė su nekantrumu laukia 2026 m. sausio 22 d., kai susiklostys retas geometrinis išsidėstymas. Kometa 3I/ATLAS atsidurs beveik idealioje opozicijoje Saulei, o Žemė bus beveik tiesiai tarp šių dviejų kūnų. Nuokrypis nuo idealios tiesios linijos sieks vos 0,69 laipsnio.
Šio reiškinio metu nuo Saulės nukreipta medžiagos dalis dings iš mūsų matymo lauko, tačiau tiesiai į Žemę bus nukreipta į Saulę orientuota materijos čiurkšlė. Tai suteiks unikalią galimybę mokslininkams pažvelgti tiesiai į šio tarpžvaigždinio objekto struktūrą ir galbūt priartėti prie atsakymų į klausimus, kurie kol kas lieka atviri.
„Neturėtume stebėtis atradę, kad objektai, atkeliaujantys į mūsų kosminį kiemą iš tarpžvaigždinės erdvės, iš esmės skiriasi nuo mums įprastų ledo uolienų“, – reziumuoja Avi Loebas.
