Asteroidas 2024 YR4 artėja. Perspėja apie didžiausią susidūrimą žmonijos istorijoje ()
Jei prognozės išsipildys, tapsime liudininkais natūralaus eksperimento, kokio neregėjome nuo civilizacijos aušros.
© CharlVera (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/illustrations/ai-generated-cosmic-asteroid-8356724/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2024 metų pabaigoje astronomai aptiko asteroidą, kuris iš pradžių atrodė kaip neženkli grėsmė Žemei. Tačiau vėlesnės savaitės atnešė netikėtą posūkį: objektas pakeitė trajektoriją ir pasuko mūsų gamtinio palydovo link. Jei prognozės pasitvirtins, 2032 m. gruodžio 22 d. įvyks precedento neturintis įvykis. Susidūrimas, savo galia pranokstantis viską, ką žmonija stebėjo tūkstančius metų, gali suteikti neįkainojamų mokslinių duomenų.
Asteroidas 2024 YR4 pirmą kartą pastebėtas 2024 m. gruodžio 27 d. Čilėje esančioje ATLAS sistemos stotyje. Pirminiai skaičiavimai rodė apie vieno procento susidūrimo su mūsų planeta tikimybę 2032 m. gruodį. Laikui bėgant ši tikimybė išaugo iki 3,1 %, o tai trumpam iškėlė objektą į potencialių grėsmių sąrašo viršūnę.
Tolimesni, tikslesni matavimai pateikė netikėtą atomazgą. NASA mokslininkų atlikta analizė parodė, kad asteroido orbita nutolo nuo Žemės, tačiau tuo pačiu priartėjo prie Mėnulio. Dabartiniais vertinimais, smūgio į Mėnulio paviršių tikimybė siekia 4,3 %.
|
„Patikslinus orbitą, jos pozicija nutolo nuo Žemės, bet pasislinko Mėnulio link. Yra daugiau nei 96 procentų tikimybė, kad objektas praskries pro šalį, tačiau jei jis atsitrenktų į Mėnulį, tai būtų tikrai spektakliška“, – pastebi Andrew Rivkin iš Johns Hopkins universiteto.
Smūgio jėga ir pasekmės
Jei susidūrimas įvyktų, išsilaisvinusi energija prilygtų maždaug 6,5 megatonos trotilo. Tai daugybę kartų viršija bendrą bombų, numestų ant Hirošimos ir Nagasakio, galią. Mėnulio grunte susiformuotų beveik kilometro skersmens krateris, o sejsminės bangos nusiristų per visą palydovo vidų.
Palyginimui, „Apollo“ programos palikti seismometrai fiksavo „Apollo 13“ misijos raketos pakopos smūgį, kurio energija siekė vos vieną kilotoną. Potencialus susidūrimas su 2024 YR4 būtų daugiau nei šešis tūkstančius kartų stipresnis. Jis sukeltų apie 5,0 balų magnitudės seisminį signalą, kurį lengvai užfiksuotų šiuolaikinė aparatūra. Tai būtų didžiausias smūgis į Mėnulį per maždaug penkis tūkstančius metų.
Stebėtojai Žemėje galėtų išvysti optinį blyksnį, kurio ryškis būtų palyginamas su Jupiteriu. Blyksnis truktų kelias minutes, o po jo sektų kelias valandas trunkantis infraraudonasis švytėjimas, sukeltas aukštos temperatūros.
Kolizijos nuolaužos – reali grėsmė palydovams
Labiausiai nerimą keliančia tokio įvykio pasekme taptų milžiniškas nuolaužų debesis. Skaičiuojama, kad nuo 10 iki 100 milijonų kilogramų Mėnulio medžiagos galėtų pasiekti pabėgimo greitį (daugiau nei 8500 km/val). Dalis šių šiukšlių – nuo smulkių dulkių iki didesnių uolienų – galėtų pasiekti net Žemės apylinkes ir sukelti padidėjusį meteorų aktyvumą.
Tikrasis pavojus kyla objektams aplinkžeminėje orbitoje. Tūkstančiai aplink mūsų planetą skriejančių palydovų atsidurtų potencialiame šių greitai judančių fragmentų kelyje. Net ir nedidelė nuolauža gali sugadinti arba visiškai sunaikinti palydovą, o tokių susidūrimų serija galėtų sukelti pavojingą grandininę reakciją, žinomą kaip Keslerio sindromas.
Paradoksalu, tačiau mokslininkai šioje situacijoje įžvelgia ir pažintinę vertę. Nuolaužos, likusios Žemės-Mėnulio sistemoje, judėtų nuspėjamomis orbitomis ir santykinai nedideliais greičiais. Tai sudarytų unikalią galimybę išbandyti sekimo technikas bei mažų objektų trajektorijos keitimo metodus, o tai yra gyvybiškai svarbu plėtojant planetinės gynybos sistemas.
Astronomams – tiek profesionalams, tiek mėgėjams – potencialus susidūrimas būtų nepakartojamas reginys. Dėl geometrinių sąlygų 2032 m. gruodžio 22 d. įvykį geriausiai matytų Ramiojo vandenyno regiono stebėtojai. Mėnulis tuo metu bus dylančio priešpilnio fazėje, o tai reiškia, kad blyksnis galėtų būti matomas neapšviestoje jo dalyje. Kita vertus, daugiau nei 96 % tikimybė vis dar rodo, kad asteroidas saugiai praskries pro šalį. Tačiau jei prognozės išsipildys, tapsime liudininkais natūralaus eksperimento, kokio neregėjome nuo civilizacijos aušros.
.png)