Mokslininkai apstulbę: paaiškėjo, kad Visata po sprogimo buvo... skystis? ()
Tris milijonus kartų karščiau už Saulę: paslaptingoji medžiaga, sukūrusi pasaulį.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=Hdt4TsaUAmU&t=76s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Masačusetso technologijos instituto (MIT) ir Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) fizikai atrado, kad iškart po Didžiojo sprogimo pirmykštė Visatos materija elgėsi kaip skystis. Tai vadinama kvarkų-gliuonų plazma (QGP) – itin tanki ir itin karšta materijos būsena, kuri egzistavo vos sekundės dalį po Visatos gimimo.
Tyrėjai imitavo sunkiųjų švino jonų susidūrimus Didžiajame hadronų greitintuve, pagreitino juos beveik iki šviesos greičio ir išanalizavo 13 milijardų dalelių sąveiką. Šie eksperimentai leido jiems stebėti, kaip kvarkai keliauja per QGP ir kaip plazma reaguoja į jų energiją.
|
„Plazma yra neįtikėtinai tanki ir gali sulėtinti kvarkus, sukurdama bangas ir sūkurius, kaip skystis. Kvarkų-gliuonų plazma iš tiesų yra pirmykštė Visatos „sriuba“, – aiškino MIT fizikas Yen-Jie Lee.
Tiksliai analizei mokslininkai panaudojo retus įvykius, kai kartu su kvarku susidaro Z-bozonas – dalelė, nesąveikaujanti su kvantine bendrąja dalele. Iš 13 milijardų susidūrimų tik apie 2000 atvejų susidarė Z-bozonas, tačiau šie įvykiai patvirtino plazmos elgseną kaip skystį.
Pasak MIT atstovo Krishnoso Rajagopalo, naujoji technika leis mums tirti kitus didelės energijos procesus ir geriau suprasti vieną paslaptingiausių materijos formų Visatos istorijoje.
