Ar žmonės tikrai gali gyventi Marse? Kaip mokslinės fantastikos filmai iškreipia realybę ()
Nors mokslinės fantastikos filmuose dažnai galima pamatyti, kad žmonės, nepaisant visų sunkumų, gali gyventi Raudonojoje planetoje, iš tikrųjų viskas yra kitaip.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslinės fantastikos filmuose ir televizijos serialuose Marsas dažnai vaizduojamas kaip atšiauri, bet tinkama gyventi planeta. Žmonės gyvena, dirba ir klesti Marse. Iš tikrųjų viskas yra visiškai kitaip.
Astrofizikas Jeffrey Bennettas kalbėjo apie tai, ar žmonės iš tikrųjų gali išgyventi Marse ir su kokiais sunkumais jie susidurs Raudonojoje planetoje, rašo „Space“.
Mitas 1: Marso paviršiuje galima sukurti koloniją
Mokslinės fantastikos filmuose ir TV laidose kartais vaizduojami žmonės, gyvenantys gyvenvietėse Marso paviršiuje, kurios primena miestus Žemėje. Tai pasiekiama teraformuojant, arba keičiant Raudonąją planetą. Iš tikrųjų Marso teraformavimas būtų neįtikėtinai sudėtinga užduotis.
Kad žmonės galėtų gyventi planetos paviršiuje be skafandrų, Marso atmosferą reikėtų užpildyti deguonimi, o vietinį slėgį priartinti prie Žemės. Tačiau Marso atmosferą beveik visiškai sudaro anglies dioksidas, o slėgis yra labai žemas.
Jei apskritai įmanoma pakeisti Marsą taip, kad jis taptų tinkamas žmonių gyvenimui paviršiuje, tai šiuo atveju tokie pokyčiai užtruks šimtus, bet greičiausiai tūkstančius metų.
|
Jei Marsas nebūtų teraformuotas, žmonės negalėtų išgyventi planetos paviršiuje dėl itin didelio kosminės ir saulės spinduliuotės lygio, kuris yra dešimtis kartų didesnis nei Žemėje.
Todėl neįmanoma pastatyti gyvenvietės Marso paviršiuje. Teoriškai klestinti kolonija galėtų būti pastatyta tik po Raudonosios planetos paviršiumi, pavyzdžiui, lavos vamzdynuose – tuneliuose, kuriuos sukuria lavos srautai.
2 mitas: Marsas yra šalta dykuma, prie kurios galima prisitaikyti
Kartais filmuose apie Marsą rodomos sąlygos, kai planetos paviršius rodomas esant priimtinai temperatūrai ir slėgiui. Veikėjai net trumpam susiduria su šiomis sąlygomis be jokio neigiamo poveikio.
Tačiau gyvybei Marse reikėtų didžiulio deguonies kiekio, kad žmonės galėtų kvėpuoti savo buveinėse ir skafandruose. Deguonį būtų galima išgauti iš Marso atmosferoje esančio anglies dioksido, tačiau tai būtų labai sudėtinga užduotis, reikalaujanti daug energijos.
Marsas ne tik šaltas, jis apledėjęs. Vidutinė paviršiaus temperatūra yra –62 laipsniai Celsijaus. Norint išgyventi Marse, reikia nuolatinio kvėpuojamo oro tiekimo ir šiltos buveinės, taip pat pakankamai šilto kostiumo, kad jūsų kūno temperatūra būtų patogi.
3 mitas: Silpna gravitacija Marse yra nekenksminga ir gali būti naudinga
Marso gravitacija sudaro apie 38 % Žemės gravitacijos. Kai kuriuose filmuose personažai gali šokinėti aukštai ir lengvai įveikti didelius atstumus.
Iš tikrųjų silpnos gravitacijos poveikis žmogaus organizmui laikui bėgant bus pražūtingas. Tyrimai parodė, kad astronautai, kurie ilgą laiką praleidžia silpnoje gravitacijoje, per mėnesį praranda maždaug 1–1,5 % savo kaulų tankio.
Taip pat galimos ilgalaikės komplikacijos, tokios kaip širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai, pusiausvyros ir koordinacijos problemos. Norint išvengti neigiamų pasekmių, Marse reikėtų dirbtinės gravitacijos sistemos. Tokios technologijos šiuo metu nėra. Marso gyventojai turėtų užsiimti intensyviais fiziniais pratimais, kad išvengtų raumenų ir kaulų masės praradimo.
Tačiau mokslininkai nežino, kas nutiks žmogaus kūnui, jei jis daugelį metų bus veikiamas silpnos gravitacijos. Taip pat niekas nežino, kaip vystysis tokiomis sąlygomis Marse gimę vaikai.
4 mitas: auginti maistą Marse lengva
Marso dirvožemyje gausu perchloratų. Tai cheminių druskų grupė, gaunama iš perchloro rūgšties. Jos panašios į valgomąją druską, bet daug toksiškesnės. Todėl bet kokį Marso dirvožemį reikėtų kruopščiai išvalyti, prieš jį naudojant pasėliams auginti.
Net filme „Marsietis“ (The Martian, 2015) pagrindinis veikėjas gali sėkmingai auginti bulves tik todėl, kad scenaristai apeina perchloratų dirvožemyje problemą.
Maisto auginimui Marse reikėtų dirvožemio valymo ir vandens perdirbimo sistemos. Tikras Marso ūkis labiau primintų biotechnologijų laboratoriją nei ūkio lauką Žemėje.
5 mitas: Didžiausia problema – nuvykti į Marsą
Nuvykti į Marsą iš tikrųjų nėra didelis dalykas, nors ir turi trūkumų. Kelionė į Marsą truktų 6–9 mėnesius, o įskaitant laiką planetoje ir grįžimą į Žemę, tai truktų apie 2–3 metus. Pirmieji astronautai, pakilę į Marsą, susidurs su problemomis, susijusiomis su stresu, kurį sukelia buvimas uždaroje erdvėje ir ribotas arba jo nebuvimas kontakte su Žeme. Tačiau šios problemos sustiprės jų buvimo Marse metu.
Prie to verta pridurti supratimą, kad nelaimės atveju nereikėtų tikėtis pagalbos iš Žemės, nes niekas greitai neatvyks ir neišspręs problemos.
Todėl Marso gyventojai gali patirti sunkią depresiją ir irzlumą. Žmonės gyvens uždaroje erdvėje, kiekvieną dieną darys tą patį, valgys tą patį maistą, kvėpuos tuo pačiu perdirbtu oru ir gers perdirbtą vandenį. Tai gali rimtai pakenkti Marso gyventojų psichinei sveikatai.
Ar žmonės iš tikrųjų gali išgyventi Marse?
Bennettas teigia, kad techniškai tai įmanoma. Tačiau norint išgyventi Raudonojoje planetoje, kitaip nei vaizduojama filmuose, reikėtų didžiulių Žemės išteklių.
Iš tikrųjų žmonės galėtų išgyventi tik itin technologiškai išvystytose aplinkose. Jiems reikėtų tvirtų gyvybės palaikymo sistemų, kvėpuojamo oro, sausumos klimato, plačios apsaugos nuo radiacijos, vandens ir maisto sistemų bei patikimų energijos šaltinių, kad visa tai veiktų.
Taip pat reikėtų daugybės atsarginių sistemų, nes vienas gedimas galėtų būti mirtinas žmonėms Marse.
