Nerealu! Štai ką planuoja Kinija iškelti į kosmosą. 1 km pločio monstras! ()
Kinija intensyvina darbus prie ambicingos kosminės saulės elektrinės „Zhuri“.
© Ekrano kopija
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Idėja skamba beveik kaip iš mokslinės fantastikos filmo, nes numatoma sukurti orbitinį įrenginį, galintį gaminti beveik neribotą kiekį švarios energijos ir potencialiai paveikti Žemės orų reiškinius.
Nesant debesų ir dienos bei nakties ciklų, kosmoso saulės energija yra maždaug 10 kartų efektyvesnė nei antžeminės saulės baterijos.
Kinija ketina tuo pasinaudoti, kaip praneša „South China Morning Post“ (SCMP), intensyvindama darbą prie „Zhuri“ projekto. Naujajame plane numatytas didelis orbitinis bandymas 2030 m., galintis generuoti visą megavatą energijos.
Kad pasiektų šį tikslą, Kinijai reikės pastatyti orbitinę konstrukciją, kurios masė būtų didesnė nei Tarptautinės kosminės stoties. Įspūdinga? Be abejo, bet tai tik pradžia, nes galutinis planas numato pastatyti didžiulę, kilometro pločio elektrinę ir iškelti ją į geostacionariąją orbitą, 36 000 kilometrų virš Žemės.
|
Ten įrenginys galėtų generuoti gigavatus elektros energijos, užtikrindamas nuolatinį ir efektyvų švarios energijos srautą palydovams ir kitiems kosminiams įrenginiams, taip pat objektams Žemėje.
Be to, mokslininkai svarsto galimybę naudoti mikrobangų perdavimo spindulius ne tik energijos perdavimui, bet ir atmosferos procesų trikdymui.
Xidiano universiteto profesorius Duanas teigia, kad koncentruotos aukšto dažnio bangos gali šildyti drėgmę audros debesyse, teoriškai susilpnindamos taifūnus arba pakeisdamos jų trajektoriją ir taip sumažindamos žalą pakrančių regionams. Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad šias technologijas pirmiausia reikia eksperimentiškai patvirtinti, nes jos kelia didelę riziką.
„Zhuri“ projektas buvo kuriamas nuo 2013 m., o 2022 m. netgi buvo pastatytas 75 metrų antžeminis bandymų bokštas, skirtas imituoti visą saulės energijos pavertimo mikrobangų perdavimu ciklą.
Jau pasiektas „vienas daugeliui“ perdavimas, kai vienas energijos pluoštas gali vienu metu maitinti kelis judančius objektus. Tačiau įrenginių masės mažinimas ir pluošto valdymo tikslumo didinimas išlieka labai svarbūs, nes net ir menkiausias nukrypimas gali sugadinti palydovus žemojoje Žemės orbitoje.
Skamba kaip naujo palydovinio ginklo idėja? Be abejo. Tačiau Kinija nėra vienintelė šiose lenktynėse; prie jų prisijungė ir kitos šalys.
JAV mokslininkai jau išbandė orbitinį energijos perdavimą, o Japonija taip pat atlieka savo belaidžio perdavimo eksperimentus.
Todėl mažėjančios naudingųjų krovinių paleidimo į kosmosą išlaidos galėtų paversti masyvias orbitines struktūras gyvybingu pasaulinės energetikos infrastruktūros elementu.
![[ŽT] Idealiai tinkamos sąlygos: į kosmosą pasiuntė krosnį, galinčią pasiekti 1000 °C (Video)](/photo/202601/01/19/thumb_143187__Capture.JPG)
