Jie bandė ją sunaikinti, bet nepavyko. Mokslininkai neteko amo. Tai keičia teorijas apie gyvybę kosmose ()
Bandymų metu mikroorganizmai buvo veikiami net 3 gigapaskalių slėgio – tai yra apie 30 000 kartų daugiau nei normalus atmosferos slėgis Žemės paviršiuje.
© nox_box (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/meteorite-space-asteroid-cosmos-8691651/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nauji vienos gyvybės formos tyrimai rodo, kad kai kurie mikroorganizmai gali išgyventi net itin atšiaurius kosminius reiškinius. Eksperimentų rezultatai perša išvadą, kad dalis ekstremofilinių bakterijų galėtų išgyventi tokį kataklizmą Marse, o kuo toliau, tuo darosi įdomiau. Deinococcus radiodurans rūšies bakterija yra beveik nesunaikinama.
Šių tyrimų rezultatai buvo paskelbti žurnale „PNAS Nexus“. Publikacijos autoriai susitelkė į Deinococcus radiodurans bakteriją, žinomą dėl savo išskirtinio atsparumo radiacijai, išdžiūvimui bei kitoms ekstremalioms aplinkos sąlygoms.
Mokslininkai norėjo patikrinti, ar toks organizmas galėtų išgyventi ekstremalaus slėgio sąlygomis, kurios susidaro galingo asteroido smūgio metu, kai uolienų fragmentai iš planetos paviršiaus yra išmetami į kosminę erdvę.
|
Siekdami tai išsiaiškinti, tyrėjai atliko eksperimentą, imituojantį tokio įvykio metu susidarančias sąlygas. Bakterijų ląstelės buvo patalpintos tarp plieninių plokščių, o po to patyrė staigų smūgį, sukeliantį didžiulį slėgį. Bandymų metu mikroorganizmai buvo veikiami net 3 gigapaskalių slėgio – tai yra apie 30 000 kartų daugiau nei normalus atmosferos slėgis Žemės paviršiuje.
Rezultatai pasirodė stebinantys. Daugeliu atvejų bakterijos išgyveno labai didelės energijos smūgius. Esant maždaug 1,4 gigapaskalio slėgiui, išgyvenamumas siekė beveik 100 procentų, o prie maždaug 2,4 gigapaskalio išliko dar apie 60 procentų ląstelių. Tik esant dar didesnėms vertėms, gyvų bakterijų skaičius pradėjo staigiai kristi.
Ar būtent taip gyvybė atsirado Žemėje?
Mikroskopinė analizė parodė, kad dalis ląstelių buvo pažeistos, ypač esant aukščiausiems slėgio lygiams, kur trūkinėjo ląstelių membranos. Tuo pačiu metu genų aktyvumo tyrimas atskleidė, kad bakterijos aktyvavo taisymo mechanizmus, leidusius joms atkurti pažeistas struktūras ir toliau funkcionuoti.
Eksperimento rezultatai turi didelę reikšmę panspermijos hipotezei, pagal kurią gyvybė gali plisti tarp planetų per uolienų fragmentus, išmetamus į kosmosą galingų susidūrimų metu. Jei mikroorganizmai sugeba išgyventi tiek smūgio momentą, tiek vėlesnes kosmines sąlygas – tokias kaip radiacija ar vakuumas – tampa įmanomas natūralus gyvybės pernešimas tarp planetų vienos planetinės sistemos ribose.
Pasak mokslininkų, šis atradimas keičia mąstymą apie gyvybės ištakas. Jis parodo, kad organizmų ištvermės ribos gali būti kur kas platesnės, nei manyta iki šiol. Praktikoje tai reiškia dar kai ką: jei Marse kada nors egzistavo gyvybė, po asteroidų smūgių išmesti uolienų fragmentai galėjo pernešti mikroorganizmus tarp planetų. Nesunku įsivaizduoti scenarijų, pagal kurį dalis jų galėjo patekti ir į Žemę.
