Naujas astronomų atradimas – mįslingosios ultraraudonosios galaktikos (8)
Astronomai visatos pakraščiuose aptiko naują galaktikų tipą – ultraraudonąsias galaktikas. Mokslininkai NASA infraraudonųjų spindulių teleskopu „Spitzer“ pastebėjo keturias nepaprastai raudonas galaktikas, esančias už 13 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Astronomai neatmeta prielaidos, jog šios galaktikos gali būti seniai ieškota trūkstama detalė visatos evoliucijos dėlionėje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Toks atstumas reiškia, jog šviesa iš šių dangaus objektų iki mūsų planetos skriejo 13 mlrd. metų. Kitaip tariant, jas pastebėję astronomai turi galimybę geriau suprasti, kaip jos atrodė visatos kūdikystėje (manoma, jog visatos amžius yra 13,7 mlrd. metų).
Tiesa, legendinis orbitinis teleskopas „Hubble“ yra užfiksavęs ir dar senesnių galaktikų, tačiau „Spitzer“ aptiktosios galaktikos, anot mokslininkų, formavosi savarankiškai ir atskirai.
„Hubble“ mums pademonstravo keletą pirmųjų visatos progalaktikų, tačiau jos nė iš tolo nepanašios į tas, kurias dabar aptikome „Spitzer“ teleskopu, – aiškina tyrimo bendraautorius Džiovanis Facijas (Giovanni Fazio) iš Harvardo-Smitsono astrofizikos centro. – Tam tikra prasme, šios galaktikos gali būti trūkstama detalė galaktikų evoliucijos dėlionėje.“
Keturios atrastosios galaktikos nepalyginamai ryškiau spinduliuoja infraraudonųjų bangų diapazone, o ne regimųjų bangų diapazone. Būtent todėl jas pirmoji aptiko infraraudonųjų spindulių observatorija „Spitzer“. Tiesa, tyrėjai dar nėra visiškai tikri, kodėl šios galaktikos yra tokios raudonos.
Anot tyrėjų, gali būti trys pagrindinės tokio galaktikų raudonumo priežastys. Pirmoji – tokių galaktikų sandaroje gali būti ypač daug dulkių. Antroji – galbūt jas sudaro daugybė senų raudonų žvaigždžių. Trečioji – galaktikos išspinduliuotų šviesos bangų ilgis deformavosi dėl to, jog nepaprastai ilgai keliavo kosmine erdve (13 mlrd. metų). Neatmestina galimybė, jog įtakos atrastajam fenomenui turi visi trys faktoriai. Tiesa, apie šiuos tolimojo kosmoso objektus kol kas dar daug nežinoma.
Keturios galaktikos sudaro mažą galaktikų grupelę ir, kaip galima spręsti iš gautų duomenų, vienaip ar kitaip yra susijusios fiziškai. Astronomų kolektyvas tikisi ultraraudonąsias galaktikas tyrinėti ir toliau, galbūt pasitelkęs kurį nors iš galingų antžeminių stebėjimo instrumentų (pavyzdžiui, Čilėje esančios „Atacama Large Millimeter Array“ observatorijos teleskopą).
Parengė Saulius Žukauskas,sauliuszukauskas01@gmail.com