Tiesiai virš Saulės paviršiaus. „Parker Solar Probe“ tai padarė dar kartą ()
Pasiekė rekordinį 687 tūkst. km per valandą greitį.
© NASA/NASA SVS (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Parker Solar Probe“ zondas jau 27-ąjį kartą praskriejo ekstremaliai arti Saulės. Joks kitas kosminis zondas dar nebuvo taip arti mūsų žvaigždės. Skrydžio metu jo prietaisai surinko unikalius mokslinius duomenis.
NASA pranešė, kad „Parker Solar Probe“ ką tik atliko 27-ąjį artimą skrydį pro Saulę. Kovo 11 d. zondas priartėjo prie žvaigždės paviršiaus rekordiniu 6,2 mln. km atstumu. Palyginimui: Žemė yra už 150 mln. km nuo Saulės, o Merkurijus – pirmoji planeta nuo Saulės – prie jos priartėja iki 47 mln. km. Skrydžio metu zonde sumontuoti prietaisai surinko išsamius duomenis apie saulės vėją bei padidėjusį saulės aktyvumą, o tai padeda mokslininkams geriau suprasti, kaip saulės ciklo metu keičiasi Saulės atmosfera.
Šio artimo skrydžio metu zondas, kurį suprojektavo ir sukonstravo Johnso Hopkinso taikomosios fizikos laboratorija, neturėjo tiesioginio ryšio su Žeme. Tik kovo 14 d. Žemę pasiekė signalas, patvirtinantis tinkamą visų borto sistemų veikimą. Nuo kovo 6 d. iki 16 d. zondo prietaisai rinko mokslinius duomenis iš Saulės vainiko – išoriausio žvaigždės atmosferos sluoksnio. Išsamių duomenų apie zondo būklę perdavimas prasidėjo tik šiandien, kovo 17 d. Nuo rytojaus į Žemę taip pat pradės plaukti skrydžio metu surinkti moksliniai duomenys.
Remiantis NASA, „Parker Solar Probe“ stebėjimai apima Saulės vėją, vainikinės masės išmetimus bei Saulės žybsnių padarinius. Tokie matavimai yra itin svarbūs gilinant žinias apie reiškinius, kurie turi tiesioginę įtaką astronautų saugumui bei palydovų ar elektros tinklų veikimui Žemėje. Verta atkreipti dėmesį, kad šio suartėjimo metu „Parker Solar Probe“ taip pat pasiekė rekordinį 687 tūkst. km per valandą greitį. Šis rezultatas prilygsta ankstesniems 2024 m. pasiekimams ir tam tikriems 2025 m. skrydžiams.
Zondas pakilo 2018 m. rugpjūtį, kai Saulės aktyvumas buvo pasiekęs minimumo pabaigą. 2024 m. tarptautinė mokslininkų komanda paskelbė, kad Saulė pasiekė savo 11 metų ciklo aktyvumo maksimumą. Dėl to „Parker Solar Probe“ galėjo rinkti matavimus Saulei pereinant iš ramiosios į aktyviąją fazę. Nauji duomenys leidžia analizuoti pokyčius Saulės atmosferoje ir numatyti reiškinius, turinčius įtakos sąlygoms kosminėje erdvėje.
NASA teigia, kad kiti misijos etapai, planuojami 2026 m. antrajai pusei ir vėlesniems metams, šiuo metu yra peržiūrimi. Zondas buvo sukurtas pagal programą „Gyvenimas su žvaigžde“ (Living With a Star) ir yra skirtas padėti tirti Saulės aktyvumo poveikį gyvybei bei infrastruktūrai Žemėje.
.png)
