Mokslinė sensacija: pirmą kartą pastebėta juodoji skylė iš pirmųjų Visatos sekundžių ()
Astronomai mano atradę pirmąją istorijoje pirmykštę juodąją skylę – objektą, susiformavusį netrukus po Didžiojo sprogimo.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Juodosios skylės – objektai, pasižymintys neįtikėtinai stipria gravitacija ir tankiu, sugeriantys aplinkinę materiją, atsiranda po masyvių žvaigždžių mirties. Tokios juodosios skylės paprastai sveria kelis kartus daugiau nei Saulė.
Dabar astronomai paskelbė, kad, naudodami LIGO gravitacinių bangų detektorių (esantį JAV), aptiko signalą iš objekto, kuris gali būti pirmapradė juodoji skylė (Primordial Black Hole). Ji lengvesnė už Saulę ir pasirodė pirmosiomis akimirkomis po Didžiojo sprogimo.
Astronomai mano aptikę gravitacinių bangų signalą, kuris visiškai atitinka teorines pirmykštės juodosios skylės charakteristikas. Tokios juodosios skylės, remiantis teorija, atsirado ne po masyvios žvaigždės mirties, o per pirmąsias sekundes po Didžiojo sprogimo.
|
Remiantis teorija, gyvuojančia nuo septintojo dešimtmečio, ankstyviausiose Visatos stadijose materija buvo suspausta iki tokios neįtikėtinai tankios konsistencijos, kad kai kurios jos sritys, veikiamos gravitacijos, galėjo būti suspaustos į pirmykštes juodąsias skyles. Šių objektų dydis gali svyruoti nuo asteroido iki beveik Saulės dydžio.
Tačiau niekas niekada nematė pirmykštės juodosios skylės. Tačiau naujojo tyrimo autoriai mano, kad jiems pavyko tai padaryti pirmą kartą. Nors mokslininkai patikslina, kad norint patvirtinti jų išvadas, reikės atlikti dar daug stebėjimo tyrimų.
Mokslininkai LIGO detektoriaus aptiktą gravitacinių bangų signalą, kuris, jų manymu, atitinka numatytas pirmykštės juodosios skylės charakteristikas.
Gravitacinės bangos yra erdvėlaikio raibuliai, kuriuos gali sukelti dviejų juodųjų skylių susidūrimas. Signalas rodo susidūrimą, kurio metu vieno iš objektų masė buvo mažesnė už Saulės masę, o tai reiškia, kad tai galėtų būti pirmykštė juodoji skylė, susiformavusi prieš žvaigždžių gimimą.
Nors paprastų juodųjų skylių, atsiradusių mirus masyviai žvaigždei, masė svyruoja nuo kelių Saulės masių iki milijardų Saulės masių, pirmykštės juodosios skylės masė yra mažesnė už mūsų žvaigždės masę, teigia mokslininkai.
Jei pirmykštės juodosios skylės egzistuoja, jos galėtų paaiškinti tamsiosios materijos egzistavimą. Tai nematoma medžiaga, kuri, kaip manoma, sudaro 85 % visos visatos materijos.
Mokslininkai dar nėra tiesiogiai matę tamsiosios materijos ir nežino, kas tai yra. Tačiau manoma, kad tamsioji materija neleidžia galaktikoms išsiskirstyti ir suteikia visatai struktūrinę formą.
Tamsioji materija taip pat daro gravitacinę įtaką įprastai, matomai materijai. Tai reiškia, kad tamsiosios materijos įtaką galima rasti erdvės ir laiko elgesyje aplink mus. Pirmykštės juodosios skylės gali būti atsakingos už didelę dalį tamsiosios materijos.
