Žmonės – pakeliui į Mėnulį. Kiek laiko trunka skrydis į Mėnulį ir koks jo atstumas nuo Žemės? ()
NASA „Artemis II“ pilotuojama Mėnulio misija startavo iš Kenedžio kosmoso centro Floridoje. Tai pirmoji žmonių vykdoma Mėnulio misija per 53 metus.
© Ekrano kopija | https://x.com/airplusnews/status/2039561866599366785/photo/1
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ji turėtų trukti 10 dienų; šeštąją dieną „Artemis II“ šio skrydžio metu priartės prie Mėnulio arčiausiai jo.
Pradėta „Artemis II“ misija į Mėnulį
Misija, numatyta 18:24 val. vietos laiku (ketvirtadienį, balandžio 2 d., 01:24 val. Lietuvos laiku), startavo maždaug 10 minučių vėliau (1:35 val.).
Maždaug po aštuonių minučių nuo pakilimo į kosmosą įskrido SLS raketa su „Orion“ erdvėlaiviu ir įgula. Pirmosios pakopos varikliai buvo išjungti, o pirmoji ir antroji pakopos atskirtos.
Numatoma, kad misija į Mėnulį truks 10 dienų.
Įgulą sudaro NASA astronautai Reidas Wisemanas (vadas), Victoras Gloveris (pilotas) ir Christina Koch (misijos specialistė), taip pat Kanados kosmoso agentūros (CSA) astronautas Jeremy Hansenas (misijos specialistas). Koch yra pirmoji moteris, Gloveris – pirmasis afroamerikietis, o Hansenas – pirmasis kanadietis, apskriejęs aplink Mėnulį.
Paskutinį kartą pilotuojami kosminiai skrydžiai Mėnulį pasiekė 1972 m. gruodį, daugiau nei prieš pusę amžiaus, per „Apollo 17“ misiją. Nuo to laiko joks žmogus ne tik nenusileido Mėnulio paviršiuje, bet ir net neapskrido aplink jį. Visos vėlesnės Mėnulio misijos buvo nepilotuojamos.
2022 m. lapkritį buvo atlikta „Artemis 1“ misija, kurios metu buvo nepilotuojamas „Orion“ erdvėlaivis apskriejo Mėnulio orbitą ir grįžo į Žemę.
|
Iš pradžių planuota, kad žmonės sugrįš į Mėnulį per „Artemis III“, tačiau NASA neseniai nusprendė, kad 2027 m. suplanuotos misijos metu daugiausia dėmesio bus skiriama integruotų sistemų ir operacinių pajėgumų bandymams Žemės orbitoje. Nusileidimas Mėnulyje numatytas per „Artemis IV“ 2028 m.
Kokia Mėnulio svarba Žemei?
Mėnulis yra vienintelis natūralus Žemės palydovas ir pagrindinis Saulės sistemos mokslo tyrimų objektas. Jo įtaka mūsų planetai yra praktinė, nes jis atsakingas už vandenynų potvynius ir atoslūgius bei stabilizuoja Žemės sukimosi ašies pakreipimą, o tai palanku santykiniam klimato atkuriamumui.
Tuo pačiu metu jis pateikia ankstyvųjų planetų formavimosi etapų įrašus, kurie yra daug geriau išsaugoti nei Žemėje dėl atmosferos trūkumo ir aktyvios tektonikos. Dėl šios priežasties jis laikomas natūraliu procesų, formavusių mūsų planetos artimiausią aplinką, archyvu.
Remiantis mėginių analize ir geofiziniais modeliais, Mėnulis susiformavo maždaug prieš 4,5 milijardo metų. Dažniausiai pripažįstamas scenarijus yra susijęs su jaunos Žemės susidūrimu su dideliu uoliniu kūnu Tėja, kurio fragmentai vėliau suformavo palydovą.
Duomenys rodo, kad šis procesas įvyko gana greitai, per dešimtis milijonų metų nuo Saulės sistemos susiformavimo. Pirmajame etape Mėnulis buvo daugiausia išsilydęs, o tai turėjo įtakos jo vėlesnei struktūrai ir sudėčiai.
Koks atstumas tarp Žemės ir Mėnulio?
Vidutinis atstumas tarp Žemės ir Mėnulio yra apie 384 400 kilometrų, nors ši vertė kinta Mėnuliui judant elipsine orbita.
Vizualiu masteliu šis atstumas gali būti klaidinantis, nes erdvė tarp dviejų kūnų iš tikrųjų yra daug didesnė, nei rodo iliustracijos. Paprastumo dėlei daroma prielaida, kad šioje erdvėje, išsidėsčiusiose viena prie kitos, tilptų maždaug 30 Žemės dydžio planetų. Šis atstumas yra pasiekiamas šiuolaikinėms pilotuojamoms misijoms ir pakankamai didelis, kad būtų reikalinga tiksli navigacija.
Kiek laiko trunka skrydis į Mėnulį?
Skrydžio į Mėnulį laikas priklauso nuo trajektorijos ir misijos pobūdžio, tačiau paprastai trunka kelias dienas.
„Apollo“ programoje kelionė trukdavo apie tris dienas. Šiuolaikinės misijos yra platesnės, todėl tikimasi, kad „Artemis II“ truks apie 10 dienų, apimdama visą skrydžio ir grįžimo profilį.
Kiek kainuoja skrydis į Mėnulį?
Neįmanoma nurodyti vienos kainos skrydžiui į Mėnulį, nes finansavimas apima visą technologijų programą, o ne tik vieną misiją.
Remiantis NASA auditorių analize, bendros su „Artemis“ programa susijusios išlaidos nuo 2012 iki 2025 m. siekia apie 93 mlrd. JAV dolerių, o tai rodo investicijų, reikalingų žmonėms grąžinti už žemosios Žemės orbitos ribų, mastą.
Vienos misijos metu SLS raketos paleidimas su „Orion“ erdvėlaiviu ir infrastruktūra kainuoja mažiausiai 4–4,2 mlrd. JAV dolerių.
Kiek skrydžių į Mėnulį jau atlikta?
Žvalgymų istorija apima dešimtis įvairių tautų nepilotuojamų misijų. Pilotuojamų skrydžių skaičiai yra tikslesni: 1968–1972 m. į Mėnulį nuskrido 24 astronautai. 12 iš jų nusileido paviršiuje pagal „Apollo“ programą. Nuo to laiko nė viena pilotuojama misija nepasiekė Mėnulio regiono.
Kokia yra „Artemis“ misija?
„Artemis“ programa yra NASA daugiafazis planas, skirtas grąžinti žmones į Mėnulio aplinką. „Artemis I“ buvo nepilotuojamas bandymas, kurio metu buvo tikrinamos sistemos skrendant aplink Mėnulį.
„Artemis II“ planuojama būti pirmąja pilotuojama misija, kurioje dalyvaus keturi astronautai, skriejantys aplink Mėnulį. Vėlesni programos etapai skirti sugrįžimui į Mėnulį ir tvaraus žmonių buvimo už Žemės ribų sukūrimui.
Mėnulis ar Žemė – kuris didesnis?
Žemė yra gerokai didesnė, o Mėnulio skersmuo yra maždaug ketvirtadalis mūsų planetos. Tai reiškia, kad Žemės skersmuo yra apie 12 756 kilometrus, o Mėnulio – kiek daugiau nei 3470 kilometrų.
Šis skirtumas tiesiogiai susijęs su fizinėmis sąlygomis, ypač gravitacija, kuri natūralaus palydovo paviršiuje yra maždaug šeštadaliu mažesnė nei Žemės. Ši charakteristika lemia astronautų judėjimo būdą ir ant jo paviršiaus naudojamos įrangos konstrukciją.
Kodėl Mėnulis šviečia?
Mėnulis pats neskleidžia šviesos; jis atspindi saulės spindulius, pasiekiančius jo paviršių. Jo atspindumas yra ribotas, todėl didžioji dalis šviesos yra sugeriama, o tik dalis grįžta į Žemę. Nepaisant to, naktiniame danguje jis atrodo ryškus, nes stebimas tamsiame fone.
Ar Mėnulis sukasi aplink savo ašį?
Mėnulis sukasi apie savo ašį, tačiau jo sukimosi periodas yra lygus jo orbitiniam periodui aplink Žemę. Dėl šio mechanizmo iš mūsų perspektyvos nuolat matomas tas pats pusrutulis.
Šis reiškinys vadinamas potvynių ir atoslūgių blokavimu ir yra ilgalaikės gravitacinės sąveikos tarp dviejų kūnų rezultatas. Tačiau nedideli nukrypimai, vadinami libracija, leidžia mums stebėti šiek tiek daugiau nei tiksliai pusę paviršiaus.
Kiek laiko trunka Mėnulio ciklas?
Mėnulio orbitinis periodas aplink Žemę gali būti apibūdintas dviem būdais, o tai dažnai sukelia painiavą.
Periodas, palyginti su žvaigždėmis, yra apie 27,3 dienos, o iš Žemės matomas fazių ciklas trunka vidutiniškai 29,53 dienos.
Skirtumas atsiranda dėl Žemės judėjimo aplink Saulę, kuris keičia sistemos geometriją. Tai reiškia, kad visas ciklas nuo jaunaties iki jaunaties yra ilgesnis nei pats orbitinis periodas.
Kokia yra tamsioji Mėnulio pusė?
Šis terminas gali būti klaidinantis, nes jis nereiškia srities, kurioje nuolat nėra šviesos. Kiekvieną Mėnulio dalį periodiškai apšviečia Saulė, o vadinamoji tamsioji pusė keičiasi priklausomai nuo fazių.
Kasdienėje kalboje šis terminas dažnai reiškia nematomą pusrutulį, kurio nematome iš Žemės dėl sinchronizuoto judėjimo. Ši dalis pirmą kartą buvo nufotografuota 1959 m. ir savo paviršiaus struktūra labai skiriasi nuo matomos pusės.
Kaip Žemė atrodo iš Mėnulio?
Iš matomojo pusrutulio Žemė atrodo kaip didelis, ryškus diskas, gerokai didesnis nei Mėnulis, žiūrint iš mūsų planetos. Ji nejuda dangumi įprastu saulėtekio ir saulėlydžio modeliu, o beveik nejuda.
Tačiau ji keičia fazes, panašiai kaip Mėnulis, žiūrint iš Žemės. Kitoje Mėnulio pusėje Žemė yra visiškai nematoma dėl visos sistemos geometrijos.
