Iš kosmoso Žemę pasiekia keisti signalai. Niekada nieko panašaus nematėme ()
Tai atveria naujas tyrimų galimybes.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai atpažino neįprastą signalą, siunčiamą Žemės link iš kitos Paukščių Tako pusės. Specifiškas impulsas perskrodžia erdvėlaikį maždaug kas dvi valandas, o jo šaltinis laikomas unikaliu visatos mastu. Tyrėjai nurodo, kad nieko panašaus iki šiol nebuvo užfiksuota, tad galime drąsiai kalbėti apie proveržį kosmoso tyrimuose.
Astronomų komanda, vadovaujama Iris de Ruiter iš Sidnėjaus universiteto, ištyrė keistą radijo signalą, kuris mus pasiekia tiksliai kas 125,5 min. Mokslininkams pavyko susekti jo šaltinį, esantį už 1645 šviesmečių nuo Žemės. Paaiškėjo, kad jis yra išskirtinis, nes tai – dviejų žvaigždžių sistema, kurios nariai vienas kitą veikia itin specifišku būdu.
Atradimas nustebino astronomus
Šaltinis, pavadintas ILT J1101+5521, susideda iš baltosios ir raudonosios nykštukės. Šios žvaigždės skrieja tokia artima orbita, kad kiekvieno apsisukimo metu įvyksta jų magnetinių laukų susidūrimas. Būtent šis susidūrimas sukelia radijo bangų pliūpsnį, kuris yra pasiunčiamas į kosmosą. Jau pirmųjų analizių metu tyrėjai pastebėjo, kad šis signalas reikšmingai skiriasi nuo greitųjų radijo protrūkių, kurie siejami, pavyzdžiui, su magnetarais. Tačiau jie nežinojo, kas lemia šį skirtumą.
Iris de Ruiter komandos aptikta sąveika aprašyta pirmą kartą, nes kalbama apie išties mažus objektus, kurie, be kita ko, yra milžinišku atstumu nuo Žemės. Pradžioje net nebuvo įmanoma pastebėti, kad šalia raudonosios nykštukės yra mažesnė ir silpnesnė baltoji nykštukė, tačiau tiksli analizė patvirtino gravitacinį susietumą. Taip astronomai pirmą kartą istorijoje susekė dvinarį objektą pagal jo radijo impulsą.
Tai atveria naujas tyrimų galimybes. Atradimas leidžia daryti prielaidą, kad kai kurie paslaptingi radijo bangų šaltiniai visatoje, įskaitant periodinius greituosius protrūkius, gali atsirasti dėl bent dviejų kūnų sąveikos.
