Gravitacija Žemėje krečia išdaigas. Giliai po paviršiumi atsiranda keistų anomalijų ()
Šis reiškinys ilgus metus liko nepaaiškintas.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gravitacija mūsų planetoje atrodo kaip kažkas pastovaus ir nekintamo, tačiau tikrovėje situacija yra kur kas sudėtingesnė. Remdamiesi GRACE misijos metu surinktų duomenų analize, mokslininkai nustatė vietas, kuriose gravitacijos trauka yra pastebimai silpnesnė. Šių anomalijų šaltinis slypi giliai Žemės viduje.
GRACE misija – būdas aptikti Žemės gravitacines anomalijas
Vienas neįprasčiausių pavyzdžių – gravitacinė „duobė“ Indijos vandenyno regione. Tai sritis, kurioje gravitacijos jėga yra pati mažiausia visame mūsų planetos paviršiuje. Žinoma, tai nereiškia, kad ten galima sklandyti ore. Skirtumai yra nedideli, tačiau išmatuojami. Jie atsiranda dėl to, kad Žemė nėra vienalytė. Jos vidus sudarytas iš skirtingo tankio sluoksnių, o uolienų judėjimas Žemės mantijoje nuolat keičia masės pasiskirstymą.
Pasak mokslininkų, būtent šie procesai – vykstantys šimtus ar net tūkstančius kilometrų po paviršiumi – lemia globalius gravitacijos skirtumus. Indijos vandenyno atveju tyrėjai nurodo milžiniškas struktūras Žemės mantijoje, kurios susiformavo prieš milijonus metų dėl tektoninių plokščių judėjimo ir karštų, mažesnio tankio medžiagų kilimo į viršų.
Dar mįslingesnis pasirodė reiškinys, atrastas palydovų pagalba XXI amžiaus pradžioje. 2006–2008 metais GRACE misija, naudojanti du tikslius palydovus gravitacinio lauko pokyčiams matuoti, užfiksavo neįprastą signalą virš Atlanto ir Afrikos regiono. Tai buvo plati, tūkstančius kilometrų nusidriekusi sritis, kurioje gravitacija patyrė subtilų, bet akivaizdų pokytį.
Neįprastas signalas virš Atlanto ir Afrikos
Šis reiškinys ilgus metus liko nepaaiškintas. Tik pakartotinė duomenų analizė leido mokslininkams iškelti proveržio hipotezę. Jų nuomone, signalas buvo staigaus mineralų struktūros pasikeitimo apatinėje Žemės mantijoje, netoli ribos su branduoliu, pasekmė. Esant ekstremaliam slėgiui ir temperatūrai, mineralai gali keisti savo kristalinę struktūrą, o tai lemia staigų masės persislinkimą planetos viduje.
Nors šie pokyčiai vyksta tūkstančius kilometrų po mūsų kojomis ir yra visiškai nematomi, jų pasekmes galima aptikti iš kosmoso. Masės poslinkiai veikia ne tik gravitaciją, bet ir Žemės magnetinį lauką. Kaip pasakoja tyrimų grupės nariai, pastebėtas signalas laike sutapo su tuo, ką jie vadina „geomagnetiniu trūktelėjimu“ – staigiu planetos magnetinio lauko elgsenos pasikeitimu.
Taigi matome, kad Žemė nėra statiškas kūnas, o dinamiška sistema, kurioje net gilieji sluoksniai išlieka aktyvūs ir gali veikti paviršiuje stebimus reiškinius. Be to, šis atradimas patvirtina, kad šiandien palydovai geba pažvelgti į planetos vidų tokiu būdu, kuris dar prieš kelis dešimtmečius buvo neįsivaizduojamas.
