JAV prognozė: rusų zondas „Fobos-Grunt“ į Žemę rėšis sausio 14 d. Afganistane (5)
Prognozuojama, jog nevaldomas rusų kosminis zondas „Fobos-Grunt“ Žemėn nukris 2012-ųjų sausio 14 d. Geografinė vieta, virš kurios turėtų pažirti į Marsą taip ir neiškeliavusio kosminio aparato nuolaužos, yra pietvakarinėje Afganistano dalyje, netoli Mirabado miesto, agentūrą „RiaNovosti“ cituoja „universetoday.com“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Geografinės įvykio vietos koordinatės yra tokios: 30,7º šiaurės platumos ir 62,3º rytų ilgumos. Pagal JAV Strateginės vadavietės (angl. – „United States Strategic Command“) skaičiavimus, „Fobos-Grunt“ į tankiuosius Žemės atmosferos sluoksnius turėtų įskrieti maždaug 2:22 Maskvos laiku. Tiesa, specialistų vertinimai, kaip jau įprasta panašiais atvejais, nebūtinai yra tikslūs ir neginčytini.
„Reikia nepamiršti, jog JAV Strateginės vadavietės prognozės paklaida gali siekti net 11 dienų, - atkreipia dėmesį NASA vyriausiasis mokslininkas orbitinių nuolaužų klausimais Niklasas Džonsonas (Nicholas L. Johnson). – Kol kas tiksliai ir neginčijamai numatyti, kur „Fobos-Grunt“ įskries į orbitą, negali niekas.“
Jei nutiktų taip, jog kosminio zondo nuolaužos išsibarstytų sausumoje, išlieka teorinė galimybė, jog Žemės paviršių nesudegęs pasieks zonde skriejantis Planetų bendrijos (angl. – „Planetary Society“) biomodulis LIFE (Living Interplanetary Flight Experiment), kurio paskirtis – ištirti, kaip gyvybės formos galėjo pasklisti kaimyninėse planetose.
Maždaug 50 kg mokslinių tyrimų įrangos gabenantis bepilotis kosminis zondas „Phobos-Grunt“ į orbitą buvo iškeltas ir joje įstrigo šių metų lapkričio 9 d. Kosminis zondas į Marso apylinkes gabeno įrangą, kuria turėjo būti atlikti astronominiai ir geofiziniai Marso palydovo Fobo matavimai bei atlikta minerologinė ir cheminė Fobo regolito (regolitas – palydovo gruntą dengiantis susmulkintų uolienų ir dulkių sluoksnis) analizė. Zondu buvo skraidinamas ir kinų aparatas „Yinhou-1“, kuris aplink Marsą turėjo skrieti dvejus metus.
Paleidęs „Yinhou-1“, „Fobos-Grunt“ turėjo nusileisti ant Fobo paviršiaus ir, surinkęs 200 gramų regolito, atgal į Žemę pasiųsti grįžtamąją kapsulę kartu su LIFE biomoduliu. LIFE sukurtas tyrinėti tarpplanetinės aplinkos įtaką įvairiems organizmams ilgalaikės kosminės kelionės metu, nuskriejus už Van Aleno spinduliuotės žiedų, apsaugančių Žemės organizmus nuo ypatingai žalingos kosminės spinduliuotės.
Nors „Fobos-Grunt“ į Marsą taip ir neišskrido, biomodulis LIFE kosmose praleis daugiau kaip du mėnesius, tad jame patalpinti mikroorganizmai, jei biomodulis pasiektų Žemės paviršių, būtų įdomūs tyrimo autoriams.
Tikimasi, jog šimtai tonų nuodingų degalų sudegs (sprogs) atmosferoje. Tačiau LIFE biomodulis sukonstruotas taip, jog galėtų atlaikyti skrydį pro tankiuosius atmosferos sluoksnius – vadinasi, ir aukštų temperatūrų perkrovas. Be to, LIFE biomodulio konstrukcija yra tokia atspari, jog atlaiko 4 tūkst. g smūgį. Projekto autoriai tikisi, kad biomodulis po kritimo išliks, o juo keliaujančius mikroorganizmus būtų prasminga patyrinėti.
Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com