Visata gali išnykti akimirksniu. Fizikai tai išbandė ()
Visata gali būti ne tokia stabili, kaip atrodo.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Fizikai pirmą kartą laboratorijoje sumodeliavo procesą, kuris teoriškai galėtų „perrašyti“ fizikos dėsnius ir sunaikinti viską, ką žinome. Tai skamba kaip mokslinė fantastika, bet tai vienas rimčiausių klausimų šiuolaikinėje fizikoje.
Įsivaizduokite, kad viskas, ką žinome – galaktikos, planetos, fizikos dėsniai – galėtų išnykti per sekundės dalį. Ne dėl sprogimo ar susidūrimo, o dėl subtilaus kvantinio proceso.
Kinijos Tsinghua universiteto fizikai ėmėsi tirti būtent tokį scenarijų, pirmą kartą laboratorijoje imituodami reiškinį, vadinamą klaidingu vakuuminiu skilimu.
Skamba neįtikėtinai abstrakčiai, bet atspirties taškas paprastas. Tai, ką vadiname vakuumu arba „tuščia erdve“, nebūtinai turi būti žemiausia įmanoma energijos būsena. Gali egzistuoti dar stabilesnis lygis. Jei taip, mūsų Visata yra tik pereinamojoje būsenoje, kažkas panašaus į ramų ežero paviršių, po kuriuo slypi gilesnė bedugnė.
|
Jei kažkur kosmose susidarytų mažesnės energijos regionas, jis pradėtų plėstis. Ne lėtai, o greičiu, artimu šviesos greičiui. Toks „burbulas“ pakeistų viską, su kuo susiduria, įskaitant pagrindinius fizikos dėsnius. Tai vienas labiausiai nerimą keliančių scenarijų kvantinėje teorijoje.
Teoriškai, jei erdvės fragmentas pereitų į stabilesnę būseną, jis galėtų išsiplėsti ir apimti visą Visatą šviesos greičiu, pakeliui ignoruodamas fizikos dėsnius, aiškina tyrimo autoriai.
Šis reiškinys ypač domina mokslininkus, nes jis yra dviejų didžiųjų teorijų sankirtoje: reliatyvumo teorijos, kuri apibūdina kosmosą dideliu mastu, ir kvantinės fizikos, kuri valdo mažiausių dalelių pasaulį. Problema ta, kad šios dvi teorijos vis dar nesutampa.
Tyrėjai sukūrė modelį, pagrįstą vadinamaisiais Rydbergo atomais – specialiai sužadintais atomais su labai laisvai sujungtais elektronais. Jie išdėstė juos žiede ir lazeriais sutrikdė jų simetriją.
Rezultatas buvo sistema, galinti egzistuoti dviejose energijos būsenose – atitinkančiose netikrą ir tikrą vakuumą. Sistema savaime perėjo į stabilesnę būseną, imituodama procesą, kuris kosminiu mastu reikštų destruktyvaus burbulo gimimą.
Mūsų sistema leidžia mums ištirti perėjimo į žemesnės energijos būseną mechanizmą ir sąlygas, kurios palengvina tokio „burbulo“ susidarymą, pabrėžia mokslininkai.
Eksperimentas nereiškia, kad Visatos pabaiga neišvengiama. Tačiau jis patvirtina, kad teorijos numatytas scenarijus yra logiškas. Jei fizikos teorija teisinga, tai kažkur (visiškai atsitiktinai) toks burbulas jau gali formuotis. Ir mes neturėtume jokio būdo jo pamatyti prieš jam atsirandant.
