Žmonijos „akys“ gilioje Visatoje gęsta: NASA priėmė skausmingą sprendimą dėl „Voyager 1“ – laikas senka ()
Mokslininkai kovoja dėl kiekvienos dienos.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=W8sSJSlSd3Q&t=14s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmasis žmonijos pasiuntinys tarpžvaigždinėje erdvėje „Voyager 1“ nenumaldomai artėja prie savo veikimo pabaigos. NASA inžinieriai buvo priversti atlikti dar vieną „chirurginę operaciją“ per atstumą – išjungtas dar vienas svarbus mokslinis prietaisas. Tai kaina, kurią tenka mokėti už norą bent akimirka ilgiau išlaikyti šį metalinį herojų gyvą.
Nuo Žemės labiausiai nutolęs dirbtinis objektas šiuo metu išgyvena dramatiškas dienas. NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) specialistai balandžio 17 d. išsiuntė lemtingą komandą: išjungti mažai energijos turinčių įkrautų dalelių (LECP) eksperimentinį instrumentą. Šis įrenginys, ištikimai tyręs saulės vėją ir tarpžvaigždinę terpę nuo pat 1977-ųjų, dabar tapo „aukos avinėliu“ vardan misijos išlikimo.
Plutonio širdis plaka vis silpniau
|
Problema paprasta, bet negailestinga – fizika. „Voyager 1“ energiją gauna iš trijų radioizotopinių termoelektrinių generatorių (RTG), kurie plutonio-238 skilimo šilumą paverčia elektra. Po beveik pusės amžiaus nenutrūkstamo darbo, generatorių galia kasmet mąžta po maždaug 4 vatus.
Šiuo metu zondas generuoja mažiau nei pusę pradinės energijos. Inžinieriams tai tapo košmarišku galvosūkiu: kaip išlaikyti ryšį su zondu, kad jis neužšaltų ledinėje kosmoso tamsybėje, kai energijos trūksta net patiems būtiniausiems šildytuvams?
Instrumentų „mirties nuosprendis“
Tai ne pirmas kartas, kai NASA „marina“ savo kūrinį dalimis:
- dar 1990 m. buvo išjungta vaizdo gavimo sistema (garsioji nuotrauka „Blyškus melsvas taškas“ buvo viena paskutinių);
- 2025 m. vasarį buvo nutildyta kosminių spindulių posistemė (CRS);
- dabar atėjo eilė LECP instrumentui.
Kiekvienas toks išjungimas – tai prarasti duomenys apie tai, kas vyksta ten, kur dar niekada nebuvo joks žmogaus sukurtas aparatas. Tačiau specialistai neturi pasirinkimo: tai kruopšti ir kartu žiauri pusiausvyra. Jei nebus išjungti šalutiniai prietaisai, „Voyager 1“ tiesiog virs negyvu metalo gabalu, nebegalinčiu pasiųsti jokio signalo namo.
Kas toliau?
Nors „Voyager 1“ vis dar skrieja per tarpžvaigždinę erdvę, kiekvienas vatas dabar skaičiuojamas sekundžių tikslumu. NASA tikisi, kad tokios drastiškos taupymo priemonės leis zondui tęsti savo istorinę kelionę ir siųsti bent minimalius telemetrijos duomenis dar keletą metų. Tačiau faktas akivaizdus – legendinio zondo baterijos senka, o galutinė jo tyla Visatoje yra tik laiko klausimas.
Ar pavyks mums išgauti paskutines paslaptis iš tarpžvaigždinės erdvės, kol „Voyager 1“ galutinai užges? Mokslininkai kovoja dėl kiekvienos dienos.
