Monstras 50 000 km/val. greičiu skrieja link Žemės. Jo skersmuo gali viršyti 100 metrų ()
2026 HN1 yra didelis asteroidas, skriejantis Žemės link.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kosminė uoliena priartės prie mūsų planetos po kelių dienų ir, kaip manoma, jos skersmuo viršija 100 metrų. Taigi, jis gana didelis. Ar asteroidas 2026 HN1 kelia mums grėsmę, ar jis tiesiog praskries pro Žemę saugiu atstumu?
Įvairūs asteroidai periodiškai praskrieja pro Žemę. Kitas kosminis asteroidas, klasifikuojamas kaip 2026 HN1, artėja prie mūsų planetos. Jis buvo atrastas dar balandžio mėnesį. Asteroidas yra didelis, jo skersmuo gali viršyti 100 metrų, ir jis greitėja iki neįsivaizduojamo greičio.
Asteroido 2026 HN1 dydis yra maždaug 50–110 metrų. Todėl jis yra didelis, o palyginimui, Tunguskos įvykį sukėlęs meteoritas buvo maždaug kelių dešimčių metrų skersmens.
|
Lyg to būtų maža, 2026 HN1 skrieja labai dideliu greičiu, maždaug 14 km/s, arba daugiau nei 50 000 km/val. Tai artima trečiajam kosminiam greičiui (mažiau nei 17 km/s), kuris leistų jam ištrūkti iš Saulės sistemos.
Asteroidas skrieja aplink Saulę labai elipsine orbita, kertančia Žemės orbitą ir besitęsiančia už Marso ribų. Ar toks didelis objektas kelia grėsmę mūsų planetai?
Laimei, katastrofiško susidūrimo pavojus negresia. Toks objektas galėtų sunaikinti didelį miestą, tačiau asteroidas praskries pro mūsų planetą saugiu atstumu. Jis turėtų praskrieti pro Žemę maždaug 9 kartus didesniu atstumu nei atstumas tarp mūsų ir Mėnulio.
Asteroidas 2026 HN1 arčiausiai Žemės bus gegužės 6-7 d. naktį, 3:55 val. Lietuvos laiku. Po to jis pradės vis labiau tolti nuo mūsų planetos.
Verta paminėti, kad panašaus dydžio asteroidas į Žemę atsitrenkė maždaug prieš 50 000 metų. Maždaug 50 metrų skersmens objektas Arizonoje, JAV, sukūrė Barringerio kraterį. Jo skersmuo viršija vieną kilometrą.
Šį kartą pavojus mums negresia, bet ateityje jis gali kilti. NASA tai puikiai žino ir bendradarbiaudama su Europos kosmoso agentūra (ESA) kuria planetinės gynybos sistemą. Pirmoji šios iniciatyvos misija buvo DART.
DART misijos metu buvo paleistas erdvėlaivis, kuris vėliau buvo sudaužytas į asteroidą. NASA norėjo išsiaiškinti, ar tai galėtų pakeisti kosminės uolienos trajektoriją. Tikslas buvo pasiektas – tai pirmas kartas, kai žmonija pakeitė objekto orbitą Saulės sistemoje.
Likusią misijos dalį atliks ESA erdvėlaivis HERA. Zondas dabar yra pakeliui į taikinį ir netrukus atliks išsamius DART smūgio padarinių matavimus.
