Kosminė gėda: viena kvailiausių visų laikų NASA mokslinių avarijų (Video) ()
Misija, turėjusi pakeisti istoriją.
© NASA/JPL (Atvira licencija) |https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Mars_Climate_Orbiter_-_artist_depiction_-_climate-orbiter-browse.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Įsivaizduokite: geriausi pasaulio protai, moderniausios technologijos ir milijoninis biudžetas. Atrodo, kad viskas apskaičiuota milimetro tikslumu, tačiau viena absurdiška klaida visą darbą paverčia brangiausiais fejerverkais istorijoje. Tai istorija apie „Mars Climate Orbiter“ – zondą, kuris turėjo atskleisti Marso paslaptis, bet tapo pamoka apie tai, kas nutinka, kai inžinieriai nesusikalba dėl paprasčiausių matavimo vienetų.
Misija, turėjusi pakeisti istoriją
1998-ieji. NASA ambicijos pasiekia piką – į Marsą išsiunčiamas „Mars Climate Orbiter“. Tikslas skamba didingai: ištirti Raudonosios planetos klimatą ir pagaliau suprasti, kur dingo Marso vanduo. Mokslo pasaulis sulaikęs kvėpavimą laukė duomenų, kurie galėjo visiems laikams pakeisti mūsų supratimą apie kaimyninę planetą.
|
Tačiau užkulisiuose vyko tai, ko niekas nesitikėjo. Siekdama sutaupyti, NASA dalį darbų patikėjo subrangovams – bendrovei „Lockheed Martin Astronautics“. Tai turėjo būti sėkmingas bendradarbiavimas, bet tapo kosminio masto fiasko.
Lemtingas nesusipratimas: kilogramai prieš svarus
Zondas sėkmingai skriejo link Marso, kol atėjo laikas koreguoti trajektoriją įskriejimui į orbitą. Štai čia ir įvyko protu nesuvokiamas dalykas.
NASA programinė įranga visus skaičiavimus atliko naudodama standartinę Tarptautinę vienetų sistemą (SI) – metrus ir kilogramus. Tačiau inžinerijos giganto „Lockheed Martin“ programinė įranga duomenis generavo... svarais.
Niekas nepastebėjo, kad viena komanda kalba viena kalba, o kita – kita. Rezultatas? Kompiuteris gautus skaičius interpretavo klaidingai, todėl zondas į Marso atmosferą įskriejo kur kas žemiau, nei planuota.
330 000 000 dolerių pelenų krūva
Užuot ramiai įsitaisęs orbitoje, „Mars Climate Orbiter“ rėžėsi į tankesnius atmosferos sluoksnius. Trintis akimirksniu pavertė šį technologijų stebuklą degančia nuolauža. Mokslininkų akivaizdoje kelių šimtų milijonų dolerių vertės projektas sudegė lyg krintanti žvaigždė.
Kaip teigia inžinerijos mokytojas Athmane'as Tadjine'as, tai viena kvailiausių ir didžiausių visų laikų mokslinių avarijų. Klaida, kurią pastebėtų bet kuris penktokas fizikos kontrolinio metu, NASA kainavo dešimtmečius darbo ir astronomines sumas.
Išvada paprasta: net ir skrendant į kosmosą, svarbiausia taisyklė išlieka ta pati – prieš skaičiuodami milijonus, įsitikinkite, ar visi naudojate tą pačią liniuotę.
