Paslaptinga galaktika paneigia esamas teorijas. Naujas iššūkis mokslui ()
Astronomai, naudodami Jameso Webbo kosminį teleskopą, atrado galaktiką XMM-VID1-2075, esančią pačioje Visatos pradžioje ir beveik nesisukančią. Šis reiškinys anksčiau buvo pastebėtas tik labai senose, masyviose galaktikose, todėl mokslininkai yra sumišę.
© ESA/ATG medialab, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Artist%27s_impression_of_the_James_Webb_Space_Telescope_%28ann2203a%29.jpeg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Astronomai, naudodami Jameso Webbo kosminį teleskopą, atrado neįprastą galaktiką iš pačių ankstyvųjų Visatos dienų. Objektas, žymimas XMM-VID1-2075, yra praktiškai nejudantis, stebindamas mokslininkus. Remiantis dabartiniais galaktikų formavimosi modeliais, jaunos galaktikos turėtų suktis veikiamos gravitacijos ir į ją įtekančių dujų. Tačiau aptariamas objektas elgiasi kitaip, nei prognozuoja teorijos.
Šis atradimas buvo padarytas Kalifornijos astronomų komandos atliktų stebėjimų dėka. Tyrėjai analizavo galaktikas, egzistavusias praėjus mažiau nei dviem milijardams metų po Didžiojo sprogimo. Iš trijų tirtų objektų viena galaktika sukosi normaliai, kita turėjo chaotišką struktūrą, tačiau XMM-VID1-2075 beveik visiškai nesisuko.
|
Tai ypač stebina, nes sukimosi nebuvimas paprastai stebimas tik labai senose ir masyviose galaktikose, esančiose daug arčiau Žemės. Mokslininkai mano, kad ši būsena turėtų išsivystyti per milijardus metų dėl pasikartojančių galaktikų susidūrimų ir susijungimų. Tačiau XMM-VID1-2075 pasiekė panašų evoliucijos etapą išskirtinai anksti.
Tyrėjai įtaria, kad priežastis galėjo būti smarkus dviejų priešingomis kryptimis besisukančių galaktikų susidūrimas. Toks susidūrimas galėjo beveik visiškai sustabdyti naujai susiformavusio objekto sukimąsi. Astronomai taip pat pastebėjo neįprastą šviesos perteklių šalia galaktikos, kuris gali rodyti ankstesnę sąveiką su kitu kosminiu objektu.
„Šios konkrečios galaktikos atveju matome didelį šviesos perteklių iš šono. Tai rodo kito objekto, kuris pateko į sistemą ir sąveikauja su ja, buvimą, galimai keisdamas jos dinamiką“, – sako tyrimo autorius Benas Forrestas.
Šis atradimas gali turėti didelės įtakos ankstyvosios visatos galaktikų formavimosi tyrimams. Mokslininkai dabar planuoja ieškoti daugiau panašių objektų ir palyginti stebėjimus su kompiuteriniais modeliavimais. Jei bus rasta daugiau tokių galaktikų, dabartiniams kosminės evoliucijos modeliams gali prireikti reikšmingų pakeitimų.
